Panašu, migrantų klausimas iš politikų kabinetų po truputį keliasi į gatves. Savaitgalį pagrindinėje Vilniaus aikštėje protestavo dvi barikadų pusės.
„Lietuva – visiems“, – skandavo vieni protestuotojai.
„Lietuviams, lietuviams“, – atsakė kiti protestuotojai.
Rezultatas – du sulaikyti asmenys, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos trikdymo. Keliasdešimt žmonių dar prieš protestą užsipuolė nacionalistų eiseną.
Tuo pat metu iki Katedros žygiavo ir tie, kuriems migrantai Lietuvoje netrukdo. Nors dalis, panašu, nė nežinojo, kas ir kaip.
„Tik pagroti ir viskas. Ir nenoriu žinoti, aš tik groju“, – sakė praeivis.
Pavyzdžiui, Lizavieta sako, kad į Baltarusiją gal kada nors ir grįš. Bet dabar dirba, moka mokesčius ir turi teisę būti čia.
„Tie, kurie negimė čia, taip pat yra viena iš pažeidžiamų visuomenės grupių. Taigi rūpestis jais, nepiktnaudžiaujant jų teisėmis, šalį savaime paverčia geresne“, – teigė Lizavieta.
Ji save vadina politine migrante. Toks atvykėlių iš Baltarusijos bumas buvo prieš penkerius metus. Taigi laiko bent pramokti lietuviškai turėjo pakankamai.
„English“, – atsakė Lizavieta.
Baltarusis, prisistatęs Ados vardu, lietuviškai bando kalbėti:
„Norime jaustis gerai tarp lietuvių žmonių, mes mylime lietuvių žmones ir norime gyventi čia“, – sakė Ados.
Jis sako atstovaujantis ne tik savo tautiečiams, bet ir tiems, kurie į Lietuvą atvyksta iš Afrikos ar Viduriniųjų Rytų.
„Tai yra mūsų problema – ne tik žmonių iš Baltarusijos arba Ukrainos, bet visi migrantai kartais jaučiasi negerai Lietuvoje“, – teigė Ados.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Jei neskaičiuotume karo pabėgėlių ukrainiečių, absoliuti dauguma Lietuvoje – ekonominiai migrantai. Jie čia atvyksta dėl geresnio atlyginimo.
Kiek tokių žmonių įsileisti, sprendžia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kiekvieną rudenį nustatoma kvota.
Šiemet darbdaviams iš užsienio leista atsivežti beveik 25 tūkst. darbuotojų – maždaug tiek, kiek gyvena Utenoje. Tačiau verslas sako – negana.
„Turime sudėtingą situaciją, kuri yra beprecedentė. Tikrai ne pirmi metai, kai kvota baigiasi dar neprabėgus visiems metams, tačiau pirmą kartą turime situaciją, kai ji baigiasi taip anksti“, – aiškino Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė.
Paprastai tariant – tūkstančiai laisvų darbo vietų, kurių nėra kam užpildyti.
„Ekonomika auga, darbo jėgos poreikis didėja“, – teigė I. Rizgelė.
Kai taip nutinka, kvotą galima padidinti. To verslas ir prašo.
„Kol kas svarstymų tokioms diskusijoms tikrai nėra“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė
„Tai viskas yra daroma tam, kad pakenktų“, – pareiškė vežėjų sąjungos vadovas Sigitas Žilius.
Ingridos Šimonytės Vyriausybė kvotą prieš trejus metus didino iki maksimumo. 2023-iųjų pabaigoje leista įsivežti 40 tūkst. darbuotojų iš užsienio, tiek pat – ir 2024-aisiais.
Tačiau I.Ruginienė darbdavių negirdi. Pasibaigus kvotai, darbdaviai gali atsivežti daugiau darbuotojų, bet tokiu atveju turi mokėti didesnį atlyginimą.
„1750 eurų į rankas yra atlyginimas, kuris visiškai panaikina kvotą. Jei mūsų darbdaviai mokėtų tokį ir didesnį atlyginimą, jiems nereikėtų rūpintis dėl kvotos“, – aiškino I. Ruginienė.
„Įmonėms tai nėra sprendimas. Įsivaizduokite, pavyzdžiui, įmonė nori atsivežti virėją ir, įvertinus tuos vidurkius, jam reikėtų mokėti 50 proc. daugiau, nei įprastai šios profesijos atstovui mokama Lietuvoje. Ką tuomet pasakytų kolegos įmonėje?“ – klausė I. Ruzgelė.
I. Ruginienė užsimena, kad kitiems metams kvotą svarsto ne didinti, o mažinti.
„Yra tam tikrų nesklandumų. Gali būti, kad tas pats žmogus nusineša dvi arba tris kvotas. Šitą dalyką reikia taisyti ir gal pamatysime, kad iš tikrųjų tokios kvotos reikia tik 10 tūkstančių“, – teigė I. Ruginienė.
Dėl tokių kalbų plaukai labiausiai šiaušiasi vežėjams. Jie skaičiuoja, kad jei niekas nesikeis, Lietuva praras 85 mln. eurų mokesčių – nebus kam dirbti.
„Lietuvai reikėtų nuolat atnaujinti darbuotojų gretas, nes žmonės išeina į pensiją, senstame, o vairuotojo profesija yra nepopuliari. Turime apie 30–40 tūkst. vairuotojų trūkumą per metus“, – sakė S. Žilius.
Vežėjai nukentėtų labiausiai. Jie siūlo visko neplakti į vieną – esą tolimųjų reisų vairuotojai nėra tas pats, kas šaligatviais važinėjantys maisto kurjeriai.
Nors dirbti šiuos darbus pageidauja tie patys indai, pakistaniečiai, nemažai vilkikų vairuotojų dabar atvyksta ir iš Lotynų Amerikos.
„Tolimųjų reisų vairuotojai nekelia problemos mūsų rinkėjams. Mūsų vairuotojai dirba Europoje. Jie grįžta į Lietuvą tik tam, kad pastatytų automobilius, gautų atlyginimą ir išvyktų pas savo šeimas į savo šalį“, – aiškino S. Žilius.
Rudenį Seimas dar svarstys Nausėdos siūlomas pataisas, kurios taip pat apsunkintų užsieniečių įsidarbinimą.
Pagal jas užsieniečiai, Lietuvoje išdirbę dvejus metus, turėtų iš čia išvykti bent pusmečiui.
Taip jie netektų ir teisės į Lietuvą atsivežti šeimos narių, kurie galėtų pretenduoti į socialines išmokas.
Naujausi komentarai