„Prevenciškai didiname kritinės infrastruktūros apsaugą ir tai buvo padaryta birželio 11 dieną Vidaus reikalų ministerijos prašymu, na ir tą sprendimą mes dabar pratęsiame“, – žurnalistams antradienį sakė ministras.
„Sutelkti yra keli (...) labiausiai kritinės infrastruktūros objektai, pavyzdžiui, mūsų suskystintų dujų terminalas, ir suteikiame galimybes tiek personalo iki 30 karių, tiek reikiamos įrangos panaudojimo tiesiog užtikrinti didesnę kritinės infrastruktūros apsaugą“, – pažymėjo R. Kaunas.
Jo teigimu, grėsmės lygis nėra padidėjęs.
„Grėsmės lygis nuo birželio 11 dienos, kai buvo priimtas toks prašymas ir sprendimas, nėra pablogėjęs, jis nėra pakitęs, tačiau prevenciškai mes tiesiog tęsiame operaciją“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Jis neatmetė, kad sustiprinta apsauga gali būti tęsiama ir po rugpjūčio 19-osios.
BNS rašė, kad NATO rytinio sparno šalių lyderiai pastaruoju metu viešai perspėjo turintys žvalgybos informacijos apie Rusijos rengimąsi kinetinėmis priemonėmis surengti provokacijas jų valstybėse.
Prezidentas Gitanas Nausėda interviu BNS praėjusią savaitę sakė, kad taikiniais Lietuvoje gali tapti kritinė susisiekimo bei energetikos infrastruktūra, o į ją gali būti taikomasi tiek konvencinėmis priemonėmis, tiek rengiant sabotažo aktus.
Kariuomenė nuo birželio 18-osios jau remia Viešojo saugumo tarnybą saugant suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungties su Lenkija skirstyklą Alytuje, transformatorių pastotę Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.
Liepos 17 dieną R. Kaunas pasirašė įsakymą, kuriuo ši apsauga pratęsiama iki rugpjūčio 19-osios. Kariuomenė saugumo paramai turi skirti iki 30 karių vienetą, aprūpintą transportu, ir laivą ar katerį su įgula.
SGD terminalą valdanti įmonė „KN Energies“ BNS anksčiau patvirtino, kad papildomos apsaugos imtasi dėl išaugusios provokacijų rizikos.
R. Kaunas sakė neturintis duomenų, kada Rusijos provokacijos labiausiai tikėtinos.
„Jeigu būtų toks konkretus laikas, turbūt visos pasaulio valstybės tada ir susitelktų konkrečiai datai, na, tokios konkrečios įvardintos datos nėra“, – nurodė ministras.
„Mes prevenciškai tiesiog atliekame savo darbą ir stebime visą įmanomą viešą erdvę, mūsų žvalgyba lygiai taip pat atlieka visas reikalingas funkcijas vertinti ir atitinkamai reaguoti, jeigu toks poreikis bus“, – pažymėjo R. Kaunas.
Be to, prezidento patarėjas Deividas Matulionis antradienį „Žinių radijui“ teigė, kad esant kritinei situacijai dėl galimų Rusijos provokacijų regione, NATO sąjungininkai dislokuotų Lietuvoje daugiau pajėgumų.
R. Kaunas neatmetė tokios galimybės: „Tai yra realu, kiekvienu atveju Aljanso tokia funkcija ir yra – užtikrinti saugumą, apsaugą kiekvienai Aljanso narei, ginti kiekvieną Aljanso centimetrą, tai normalu.“
BNS skelbė, kad Maskvos ketinimai rengti provokacijas siejami su Rusijos sunkumais mūšio lauke Ukrainoje ir noru pasiekti kokį nors greitesnį laimėjimą. Kremlius kaltinimus dėl planuojamų rengti išpuolių atmeta.
Naujausi komentarai