Didžiausia intriga – didmiesčiuose. Ar Valdui Benkunskui pavyks išsaugoti Vilnių? Ar Arvydas Vaitkus išlaikys Klaipėdą? Ar Visvaldas Matijošaitis Kaune pagaliau sulauks rimto varžovo?
Politinės kovos jau prasideda ir nacionaliniu lygmeniu. Opozicija kaltina valdančiuosius, kad prieš rinkimus bus atvertos valstybės piniginės, siekiant palankesnių nuotaikų savivaldybėse. Valdantieji atkerta, jog fiskalinės drausmės laikysis. Apžvalgininkai aiškina, kad sulauksime daugiau vietinės politikos skandalų, kai kas tikina, kad pastaroji šiukšlių krizė Vilniuje irgi susijusi su artėjančiais savivaldos rinkimais.
Kokios šiandien partijų startinės pozicijos? Kurios politinės jėgos turi daugiausia šansų sustiprėti, o kurios rizikuoja prarasti įtaką? Ar socdemams savivaldoje gali nepasisekti dėl nacionalinės politikos, ką gali pademonstruoti konservatoriai ir liberalai, ar proveržio tikėtis gali demokratai, „Nemuno aušra“ bei „valstiečiai“? Kuriose savivaldybėse laukia didžiausios intrigos, o kur merai kol kas atrodo beveik nepajudinami? Ką apie artimiausius Seimo, o gal ir prezidento rinkimus gali parodyti savivaldos rinkimai? Apie tai su „Žinių radijo“ žurnaliste diskutuoja Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili (toliau – G. B. T.), Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas (toliau – I. K.) ir komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas (toliau – M. L.).
– Ar šiuose savivaldos rinkimuose matysime referendumus apie konkrečias asmenybes, ar ir partijų darbo įvertinimą nacionaliniu lygmeniu?
– G. B. T.: Nemanau, kad partijos bus įvertintos. Turime tradiciškai susiklosčiusią situaciją, kai nacionalinė politika gyvena savo gyvenimą, o vietos rinkėjai turi savo viziją bei supratimą. Galime tikėtis daugiau reakcijos į vietines aktualijas, problemas bei pokyčius, bet ne į nacionalines problemas.
– Pone Kalpokai, socialdemokratams bus tai tarsi pirmas testas po visų sukrėtimų. Ar reikėtų į tai žvelgti kaip į testą?
– I. K.: Šie rinkimai bus itin svarbūs socialdemokratams. Rinkėjai yra linkę bausti valdančiąsias partijas. Švelniai tariant, ši kadencija socialdemokratams nėra lengva. Skandalų ir iššūkių yra daug. Partijos viduje jiems psichologiškai svarbu pasirodyti sėkmingai. Taip pat visada svarbi viešoji žinutė. Nugalėtojai visada yra mėgiami. Jei socdemams pavyks parodyti, kad jie vis dar turi savo rinkėją, tai bus gera paraiška prieš vėlesnius rinkimus. Jiems gali pavykti, nes socdemai tradiciškai yra stiprūs savivaldoje. Klausimas, ar po rinkimų pozicijos išliks panašios, ar susilpnės.
– Pone Lapinskai, kaip, jūsų nuomone, nuvilnys socialdemokratų banga regionuose?
– M. L.: Nesutinku su gerbiama politologe, kad yra tik vietiniai reikalai. Jei žmogus, paėmęs partijų sąrašą, žino bent tris partijos narius, jį reikia įrašyti į raudonąją knygą, nes tokių žmonių beveik nėra. Manau, kad rinkėjai balsuoja tikrai ne už vietinius politikus, kurių niekas nežino. Jiems svarbu tai, kas darosi Vilniuje. O socialdemokratai turi stiprias pozicijas regionuose dėl kelių priežasčių. Balsuotojai regionuose yra visai kitokie nei Vilniuje. Didžioji dalis jų – 60 metų amžiaus ir vyresni. Jie nereikalauja efektyvumo, jie nori, kad kandidatas būtų geras žmogus, todėl balsuoja iš inercijos. Žinoma, skandalai tikrai kiša koją. Jei kitos partijos bandys iliustruoti nacionalinės politikos skandalus kaip socialdemokratų negebėjimą dirbti, tai bus reikšmingas faktorius.
– Ar parlamentinės partijos įdeda pakankamai darbo, kad laimėtų savivaldos rinkimus?
– I. K.: Viena vertus, galima sakyti, kad partijos racionaliai naudoja ribotus resursus. Išskyrus kelias partijas, visos partijos daro tai, kas joms tinkamiausia. Pavyzdžiui, Liberalų sąjūdis tikrai gerai nepasirodys visur, todėl koncentruojasi į savivaldybes, kuriose turi realius šansus ką nors parodyti. Žvelgiant iš tokios perspektyvos, tai yra racionalu. Kita vertus, tai atveria duris ne visai sisteminiams aktoriams, kurie ne visada suderinami su vertybėmis, kuriomis turėtų būti grindžiama mūsų politika. Dėdės ir tetos iš Vilniaus neatvažiuoja, žmonės jaučiasi palikti, bet tada atvažiuoja dėdė ar teta iš partijos, kuri simpatizuoja Rusijai, ir žmonės gauna dėmesio. Taigi, į šį klausimą galima žvelgti dvejopai.
– Klausytojai rašo, kad V. Benkunskas dėl šiukšlių krizės praranda šansą dar kartą tapti meru. Ar gali kas nors šiuose rinkimuose mesti jam iššūkį?
– M. L.: Gali, nes norinčių bus daug. Bet nesu tikras, ar jiems pavyks. Turime kalbėti apie žmones, kurių pavardės jau sukasi viešojoje erdvėje. Priminsiu, kad priešingai nei ankstesnių rinkimų metu, šį kartą nebus internetinės reklamos. Tad jei savivaldybėje kandidato pavardė nėra žinoma pakankamam kiekiui žmonių, šansų prasimušti yra nedaug. Tad V. Benkunsko pozicija yra solidi. Jei iškyla kokios nors situacijos, jis jas tvarko ir atrodo gana tvirtai.
– Kodėl nėra ir neatsiranda konkurentų V. Matijošaičiui?
– M. L.: Ratas žmonių, su reikiamais vadybiniais sugebėjimais, tinkama energija ir ambicija nėra didelis. Nesu tikras, kad Kaune yra daug žmonių, kurie norėtų mesti iššūkį V. Matijošaičiui. Jis užima tvirtą poziciją, nes stovi per patį centrą ir remiasi skirtingais rinkėjų segmentais. Vis tik egzistuoja natūralus nuovargio ir nuobodulio fenomenas. Prognozuoju, kad V. Matijošaičio laukia antras turas. Jei Tėvynės sąjunga iškels Š. Jasiukevičiaus kandidatūrą, jis sumobilizuos žmones su tam tikromis pažiūromis, ir to gali pakakti.
– Ponia Burbulyte-Tsiskarishvili, ar lengva nuspėti, kurią pusę palaikytų socialdemokratai?
– G. B. T.: Kol neturime kandidatų, tai yra sunku. Kauno situacija yra įdomi dėl vietos savivaldos sistemos. Pagal teisės aktus meras prilygsta ūkvedžiui. Dėl to V. Matijošaitis turi du pranašumus: jis atitinka gero šeimininko įvaizdį ir neatstovauja politinei partijai. Jis yra komiteto žmogus, galintis pritraukti tiek į kairę, tiek į dešinę linkstantį rinkėją. Partijos yra pačios kaltos, kad nepasirenka stiprių asmenybių, kurios galėtų bent jau pakonkuruoti.
– Pone Kalpokai, ar asmenybių nėra, ar jų niekas neįkalbina dalyvauti rinkimuose?
– I. K.: Asmenybių atsirasti galbūt ir galėtų, bet įkalbinti jas yra problema. Sunku turėti daug entuziazmo kovoje prieš V. Matijošaitį, nes tai gali būti kova su vėjo malūnais. Be to, įkalbinėjimas atima autentiškumą. Jei kandidatas iki tol nebuvo asocijuojamas su kandidatu arba partija, kuri jį kelia, tai gali būti didelis iššūkis. Tačiau yra šokia tokia intriga dėl tarybos sudėties. Per praeitus savivaldos rinkimus dalis žmonių balsavo už V. Matijošaitį kaip už merą, tačiau taryboje rinkosi kitą politinę jėgą, norėdami įvairovės.
– Yra gandų, kad R. Žemaitaitis kandidatuos į Palangos merus, o galbūt ir į Klaipėdos. Ar jis galėtų mesti iššūkį dabartiniam Klaipėdos merui A. Vaitkui?
– G. B. T.: Klaipėdos miestas yra skausminga tema. Nemanau, kad bus galima bristi į tą pačią upę antra kartą. Priminsiu, kad per miesto savivaldybės ir mero rinkimus 2023-aisiais R. Žemaitaitis atėjo pasibandyti prieš nacionalinius rinkimus ir pravedė įdomią rinkimų kampaniją. Tada suveikė tradicinės priemonės – klasikinis, popierinis laikraštis. Bet norėčiau kalbėti ne apie R. Žemaitaitį, o apie miesto perspektyvas. Sklando daug gandų, o kai prasidės rinkimų kampanija, matysime, kurie iš jų pasitvirtins. Dabar visi laukia oficialaus atsakymo, ar kandidatuos dabartinis meras. Jei taip, tuomet intriga ir galimybė pamatyti kažką įdomesnio, aštresnio labai sumažės. A. Vaitkus turi tuos pačius pranašumus, kuriuos turi V. Matijošaitis. Jis yra komiteto narys, turintis šeimininko įvaizdį. Miesto infrastruktūra tvarkosi ir tai yra matoma vizualiai. Tuo galima lengvai žaisti rinkimų kampanijos metu, rodyti, kiek darbų padaryta per dabartinę kadenciją, net jei darbų pradmenys padėti anksčiau. Jei A. Vaitkus kandidatuos, didesnė intriga bus tarybos sudėtis.
– Pone Lapinskai, ar užsukate į Klaipėdą?
– M. L.: Užsuku. Manau, kad Klaipėdoje politinės raiškos galimybių daigeliai nėra užlieti betonu kaip Kaune. Tarybos sudėtis galėtų keistis, jei yra politikų, siekiančių dalyvauti tokioje veikloje. Priešingai nei Kaune, yra galimybė mesti iššūkį ir uždavinėti klausimus. Nors A. Vaitkus yra favoritas, jis nėra nepažeidžiamas. Nesu tikras, kad jis laimės. Jo pozicija yra netgi silpnesnė nei V. Benkunsko Vilniuje.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
Naujausi komentarai