„Taip pat suprantu, kad šios kadencijos Vyriausybei lieka tik dveji metai, ir tai nėra ilgas laikas pradėti milžiniškas reformas, todėl, mano požiūriu, visiškai pakanka priimti tvarius ir sisteminius sprendimus. Ir mano tikslas būtų suteikti kultūros sektoriui daugiau stabilumo ir aiškumo“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė kandidatas.
Anot jo, pastaraisiais metais kultūros bendruomenė patyrė nemažai pokyčių, todėl šiandien ypač svarbu užtikrinti kryptingą pradėtų darbų tęstinumą ir atlikti sprendimus, kurie kurtų vertę ne vien šiai akimirkai, bet ir ateičiai.
„Turbūt nėra valdžios, kuri būtų nekritikuotina, tik yra valdžios, kurios arba girdi, arba negirdi kritikos. Tai aš asmeniškai norėčiau būti tas, kuris girdi kritiką, reaguoja į kritiką, nes vis dėlto mano asmeninė pozicija – Kultūros ministerija yra ta įstaiga, kuri atstovauja kultūros sektoriui ir kovoja už kultūros sektorių, ir dirba su kultūros sektoriumi. Esu pasiruošęs, ar tai būtų Kultūros asamblėja, ar kita kritika, žvelgti visiškai sveikomis akimis, visiškai šaltu protu, ir tai yra tiesiog darbiniai ryšiai“, – sakė L. Alsys.
BNS rašė, kad pernai kultūros bendruomenė sukilo prieš valdančiosios daugumos sprendimą vadovavimą Kultūros ministerijai perduoti „Nemuno aušrai“, o ši į ministrus delegavo kompetencijos šioje srityje neturėjusį Ignotą Adomavičių. Ministru jis pabuvo penkias dienas.
L. Alsys teigė pats save priskiriantis kultūros sektoriui.
Prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė sakė, kad valstybės vadovas kandidatą laiko rimtu, kompetentingu, ambicingu, energingu, sistemiškai mąstančiu.
Jos teigimu, valstybės vadovas per pokalbį akcentavo kultūros srities finansavimo didinimą, kultūros tarptautiškumą ir kultūros diplomatiją, Kultūros politikos pagrindų įstatymo įgyvendinimą, ministerijos lyderystę koordinuojant tarpinstitucinius veiksmus kovos su dezinformacija, visuomenės atsparumo bei informavimo srityse.
L. Alsys savo ruožtu akcentavo kultūros prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams, vienodas sąlygas kurti valstybinio ir nevyriausybinio sektorių atstovams, dėmesį kultūros paveldui, kultūros įstaigų pasirengimą ekstremalioms situacijoms.
„Šiandien kultūra yra nacionalinio saugumo dalis, todėl kultūros politika turi prisidėti prie visuomenės atsparumo“, – sakė jis.
31-erių L. Alsys nuo gruodžio dirba Kultūros ministerijos kancleriu, prieš tai ėjo Kauno rajono vicemero pareigas, yra vadovavęs Kauno kolegijos Menų akademijai, dirbęs Kauno rajono savivaldybės administracijoje, kur ėjo Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas ir buvo atsakingas už kultūros sritį.
Kandidatas Vytauto Didžiojo universitete (VDU) yra įgijęs teatro ir kino bakalauro bei teatrologijos ir scenos menų vadybos magistro laipsnius. Šiuo metu jis tęsia studijas VDU menotyros krypties doktorantūroje.
L. Alsys yra socialdemokratų partijos narys.
„Nesu tas, kuris galėčiau pasakyti, ar reikia nukelti paminklą Salomėjai Nėriai“
L. Alsys sako negalintis atsakyti, ar Vilniuje esantį paminklą Salomėjai Nėriai reikėtų nukelti, tačiau teigia esantis už platesnės diskusijos svarbą istorinio atminimo klausimais.
„Turbūt aš nesu tas žmogus, kuris galėčiau pasakyti, ar kelti, ar nekelti. Tai turėtų būti bendruomenės, visuomenės konsensusas, kai mes visi kartu nusprendžiame. Vis tik aš esu šalininkas, kad istorijos naikinti negalima. Turbūt reikėtų atskirti, kai kalbame apie kultūrą, jos meninius aspektus, plastiką, skulptūrą, nuo pačios asmenybės“, – sakė kandidatas.
„Bet (reikia – BNS) surasti formą ir pasakyti, kodėl mes kritikuojame šią vieną ar kitą konkrečią asmenybę ir suteikti galimybę suprasti tam žmogui, kuris galbūt nebežino ir neatmena tų laikų, kodėl ta skulptūra atsirado, kaip pasikeitė mūsų požiūris į patį žmogų, į jo poelgius ir kodėl mes pasiliekame tą priminimą ar jo nepasiliekame“, – aiškino jis.
Be kita ko, L. Alsys pabrėžė kritinio mąstymo svarbą ir teigė, kad prieš priimant sprendimus paminklą nukelti, visuomenėje turėtų vykti diskusija.
„Esu meno istorikas. Ir aš visą laiką esu už tai, kad mes ugdytume kritinį mąstymą. Ir turbūt skulptūrų nukėlimai, kurie kelia labai dviprasmius ir didelius susipriešinimus visuomenėje, visų pirma turėtų įvykti didžioji diskusija. Turbūt S. Nėris yra viena iš labiausiai diskutuotinų asmenybių, susilaukiančių kontroversiškiausių tiek tų pačių meno istorikų ir meno kritikų, tiek istorikų komentarų“, – pažymėjo kandidatas.
Kaip skelbė BNS, Regionų administracinis teismas gegužės pabaigoje iš dalies tenkino poetės vaikaitės Salomėjos Bučaitės skundą ir nusprendė panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktoriaus sprendimą dėl S. Nėries paminklo Vilniuje iškėlimo.
Pasak teisėjos, S. Nėris atliko „dekoratyvinę, o ne politinę funkciją“ okupuojant Lietuvą. Be to, kolegija nustatė procedūrinių pažeidimų priimant LGGRTC sprendimą.
Šį teismo sprendimą LGGRTC yra apskundęs, argumentuodamas ne istorinės diskusijos tęsimu, bet būtinybe užtikrinti vienodą įstatymų taikymą atskirose savivaldybėse.
2024-ųjų rugpjūtį savivaldybei iškelti paminklą rekomendavo vadinamoji Desovietizacijos komisija, vėliau tai numatantį sprendimą priėmė LGGRTC vadovas A. Bubnys.
Komisija taip nutarė konstatavusi, kad S. Nėris veikė okupacinėse-politinėse struktūrose, aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos įtvirtinant sovietų okupaciją Lietuvoje.
S. Nėris drauge su kitais rašytojais kūrė ir sovietų valdžią šlovinančią poeziją bei prozą, 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatė ji vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.
Poetės anūkė su Meno kūrėjų asociacija teismams jau buvo apskundusios prokurorų sprendimą neginti viešojo intereso dėl paminklo, bet teismai skundus atmetė nenustatę teisės aktų pažeidimo.
Skulptoriaus Vlado Vildžiūno ir architektų Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio sukurtas poetės paminklas-biustas pastatytas 1974 metais, 1993-iaisiais jis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Įvairiose Lietuvos vietose taip pat pervadinamos S. Nėries vardu pavadintos gatvės.
Naujausi komentarai