„Žiūrėkit, mes nepadarysime čia kažkokio stebuklo, bet reikia ieškoti vieno, kito kelio, kokio nors kontakto. Mes negalime išsiskirti ir pasakyt, kad mes čia dabar kažką pakeisime ir viskas pagerės, bet mūsų tikslas – ieškoti galimybių, kad mes galėtume perduoti savo žinią“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė J. Olekas.
„Reikia nenusileisti, bet reikia ieškoti galimybės, kaip paveikti, kad režimo sprendimai pasikeistų“, – pridūrė jis.
Žiūrėkit, mes nepadarysime čia kažkokio stebuklo, bet reikia ieškoti vieno, kito kelio, kokio nors kontakto.
Anot parlamento vadovo, tarnybos nuolat palaiko kontaktus su Minsko režimu techniniame bei tam tikrame ministerijų lygmenyje, juos periodiškai atnaujina.
Taip jis kalbėjo po susitikimo su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja.
Seimo pirmininkas taip pat pabrėžė, kad sankcijos Minsko režimui turėtų būti ne švelninamos, o griežtinamos.
„Mes laikomės tos pozicijos, kad sankcijos turi būti stiprinamos, nes, kaip minėjo kolegė (S. Cichanouskaja – BNS), beveik 900 politinių kalinių yra įkalinti kalėjimuose, – kalbėjo J. Olekas. – Mes pasisakome, kad politiniai kaliniai būtų paleisti, bet pasikeitimų, kurie leistų mažinti sankcijas ir galvoti, kad tas sankcijų sumažinimas duos dar didesnį efektą demokratijai, nematome.“
Pirmąsias sankcijas Aliaksandro Lukašenkos režimui Lietuva įvedė 2020 metais po masinių represijų, kurių imtasi prieš tūkstančius protesto dalyvių, reikalavusių panaikinti prezidento rinkimų rezultatus ir surengti sąžiningus rinkimus.
Nuo 2022-ųjų vasario 1-osios Lietuva yra sustabdžiusi baltarusiškų kalio trąšų tranzitą po to, kai JAV, reaguodamos į žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, 2021 metais pritaikė sankcijas didžiausiai šios šalies kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“.
Sankcijas baltarusiškoms trąšoms po kurio laiko pritaikė ir ES, jos dar metams pratęstos šį vasarį.
Amerikiečiai šiemet sankcijas atšaukė, o vėliau kreipėsi į Lietuvą ir kitas regiono šalis dėl galimybių trąšų tranzitą atnaujinti.
Susitikime su Baltarusijos opozicijos lydere dalyvavęs Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis siūlo iki naujų derybų dar metams atnaujinti europines sankcijas nuvykti tiesiogiai pasikalbėti su kolegomis JAV.
„Terminas sankcijų pratęsimo ateina vasarį, sutampa su mūsų pirmininkavimu, ir aš pasiūliau iki to termino važiuoti į Vašingtoną, kuris, tikėtina, bus su nauju kongresu, kuris mažiau tiesiai šviesiai norės flirtuot su Lukašenka, ir pabandyt, sutelkus visas jėgas, kartu su Valstybės departamento sekretoriumi Marco Rubio (Marku Rubijumi), (...) pasakyt Trumpui, kad baigtų mus spausti dėl sankcijų nuėmimo tiesiai šviesiai“, – žurnalistams sakė konservatorius.
Anot politiko, su tokiu siūlymu sutiko visi – ir S. Cichanouskaja, „ir kairieji, ir dešinieji“.
Spaudimas dėl sankcijų atšaukimo, Ž. Pavilionio teigimu, šiuo metu švelnesnis, tačiau išlieka, anot jo, didžiausia grėsmė, kad jų atsisakyta bus per Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai pirmąjį 2027 metų pusmetį.
„Jeigu mes išduotume Baltarusiją per mūsų pirmininkavimą, tai mes tada galėtume daryt kokias tik nori konferencijas pirmininkavimo metu, bet tos gėdos mes jau nesuvaldytume“, – akcentavo parlamentaras.
„Žinant, kad spaudimas yra ir tokia grėsmė artėja, mums reikia labai aktyviai veikti dabar, o ne vasarį ar po vasario, kai jau bus šaukštai po pietų“, – teigė jis.
S. Cichanouskaja: Rusija per Baltarusiją gali provokuoti NATO
Baltarusijos opozicijos lyderė S. Cichanouskaja sako, kad Rusija, naudodamasi Baltarusijos teritorija, gali eskaluoti įtampą ir provokuoti NATO valstybes.
„Mes matome, kad Rusija, ir vėl naudodamasi Baltarusijos teritorija, gali eskaluoti ir provokuoti mūsų NATO kaimynus. Jie jau dabar NATO šalyse, ypač Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje, kurios nuo to kenčia, vykdo hibridines atakas“, – ketvirtadienį publikuotame interviu portalui „15min“ sako ji.
Mes matome, kad Rusija, ir vėl naudodamasi Baltarusijos teritorija, gali eskaluoti ir provokuoti mūsų NATO kaimynus.
Pasak S. Cichanouskajos, autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, tarnaudamas Rusijos interesams, yra pasirengęs suteikti Baltarusijos teritoriją ir infrastruktūrą Aljansui pulti ar gąsdinti.
Ji taip pat tvirtina gaunanti informacijos apie tiek prie sienos su Ukraina, tiek pasienyje su ES valstybėmis Baltarusijoje statomą naują karinę infrastruktūrą.
„Gauname labai daug jautrios informacijos iš Baltarusijos, kad statoma nauja karinė infrastruktūra, kurios neturėtų būti eskalacijai nesirengiančioje šalyje. Tai – įvairios karinės antenos, infrastruktūra, kuri statoma ne tik prie sienos su Ukraina, tačiau ir pasienyje su ES valstybėmis“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.
„Turime būti labai atsargūs – mes matome, kad Baltarusijoje dislokuota raketų „Orešnik“ infrastruktūra, jie grasina ir šantažuoja branduoliniu ginklu“, – pabrėžė Baltarusijos opozicijos lyderė.
Po vykusio susitikimo su Seimo pirmininku J. Oleku ji teigė, kad Baltarusijos geležinkeliai galėtų būti panaudoti Rusijos kariams ir ginkluotei gabenti.
Apie statomą infrastruktūrą paklaustas J. Olekas teigė, kad Lietuvos tarnybos situaciją stebi ir kontroliuoja.
„Aš manau, kad mūsų tarnybos viską mato, žino ir imasi reikiamų priemonių. Mes negalim sureguliuoti visko, ką daro mūsų kaimynai. Mes norim gyventi draugiškai, turėti gerus kaimyninius santykius. Bet tam turėtų būt statomos ne antenos, o organizuojami demokratiniai rinkimai“, – teigė parlamento vadovas.
Jis pripažino, kad viešai skelbiama informacija sudaro tik dalį to, ką žino Lietuvos tarnybos, tačiau tikino, jog situacija nekelia poreikio ką nors „ypatingai keisti“.
Taip jie kalbėjo Europoje dažnėjant incidentams, susijusiems su tuo, ką Vakarų vyriausybės vadina hibridiniu karu.
Dar antradienį Vokietija apkaltino Rusiją praėjusį mėnesį strateginiame Leipcigo oro uoste įvykdžius bandymą surengti hibridinę ataką, panaudojant droną su sprogmenimis, ir paskelbė apie diplomatines atsakomąsias priemones.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas) sakė, kad vis įžūlesni Rusijos bandymai destabilizuoti Europą kelia vis didėjančią kraujo praliejimo riziką.
Pakurstydamas susirūpinimą dėl Rusijos ketinimų, CŽA vadovas Johnas Ratcliffe'as (Džonas Ratklifas) praėjusią savaitę netikėtai apsilankė Maskvoje, o JAV žiniasklaida pranešė, kad jis įspėjo Rusiją nepulti jokios NATO šalies.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra sakęs, kad Maskva svarsto Baltijos regione surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą, pasitelkdama ukrainietiškus dronus.
Naujausi komentarai