„Į disertaciją pasižiūrėjau atidžiai. Galėčiau pasakyti, kad pusėje teksto, kuris yra skirtas sudėtingam laikotarpiui, sovietų Rusijai, autorius cituoja tokius šaltinius, prie kurių jis negalėjo prieiti“, – LRT Radijui sakė recenzentė.
Pasak R. Vasinauskaitės, pati disertacijos tema apie socrealizmo vaidybos principus lietuvių teatre jai pasirodė įdomi, tačiau daugiausia klausimų kilo darbo dalyje, kurioje nagrinėjamas istorinis kontekstas.
„Man pasirodė keista, kad jo darbe mažai mūsų autorių, o sovietiniam laikotarpiui aprašyti naudoti šaltiniai beveik nenurodyti“, – teigė ji.
Recenzentė sakė, kad analizuodama darbą aptiko šaltinių, kurie atitiko disertacijoje pateiktą turinį ir kai kurias užsienio teatrologės, taip pat nagrinėjusios panašią temą, išplėtotas tezes.
Kalbėdama apie darbo dalį, susijusią su istoriniu kontekstu, R. Vasinauskaitė teigė, kad būtent joje kilo daugiausia neaiškumų.
Du trečdaliai disertacijos yra šiek tiek papainioti.
„Du trečdaliai disertacijos yra šiek tiek papainioti“, – sakė R. Vasinauskaitė.
Anot jos, šie neaiškumai daugiausia susiję su istorinio laikotarpio pristatymu, tačiau lietuvių spektaklių analizėje L. Alsys bandė dirbti savarankiškai.
„Kalbame apie tuos trečdalius, kurie liečia istorinį kontekstą. Mūsų, lietuvių, spektaklius jis pabandė analizuoti savarankiškai“, – teigė recenzentė.
Ji taip pat pažymėjo, kad akademiniuose darbuose nebūtina pažodžiui cituoti kiekvienos minties – kai kurias idėjas galima perteikti savais žodžiais, tačiau svarbu tinkamai nurodyti šaltinius.
„Aišku, nebūtina cituoti visko, galima kai ką perpasakoti, kai ką nurodyti, atkreipti dėmesį, kad mintys šaltiniuose gali būti panašios. Aš pasigedau aiškių nuorodų, vieną šaltinį atradau pati“, – sakė R. Vasinauskaitė.
L. Alsys daktaro disertaciją Vytauto Didžiojo universitete (VDU) turėjo ginti pavasarį, tačiau gynimas neįvyko. Pats ministras yra teigęs, kad kilę klausimai susiję su citavimo netikslumais, o ne tyčiniu plagijavimu.
Naujausi komentarai