Kodėl poilsiautojai ne visada paiso gelbėtojų perspėjimų? Ar gyventojai pakankamai rūpinasi plaukimo įgūdžių atnaujinimu ir saugumu vandenyje? Kokios prevencinės priemonės galėtų padėti sumažinti nelaimių skaičių?
Apie nerimą keliančias skendimo tendencijas ir galimus prevencijos būdus „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo plaukimo trenerė Goda Skirmantė.
– Kaip vertinate faktą, kad kiekvienais metais nuskęsta vis daugiau žmonių?
– Žmogus dažnai pervertina savo jėgas ir neįvertina aplinkos. Atviras vanduo yra visiškai kitoks nei baseinas. Dažniausiai skendimai būna susiję su alkoholio vartojimu arba vaikų nepriežiūra.
– Ar skendimai susiję tik su vasaros laikotarpiu?
– Manyčiau, kad ne. Žmonės skęsta ir žiemą ant ledo, ir rudenį, ir pavasarį. Tiesiog apie tai ne visada taip garsiai rašoma ar skelbiama. Tokie įvykiai vyksta ir kitais metų laikais, o vasarą mes tiesiog dažniau plaukiojame.
– Kaip manote, ar lietuviai gerai plaukia?
– Mano manymu, šiuo metu labai padeda antrokų plaukimo mokymo sistema. Vis daugiau antrokų ateina mokytis plaukti, todėl tikiuosi, kad ateityje statistika gerės.
Plaukdami žmonės dažnai pervertina savo galimybes. Jie žino, kad moka išsilaikyti vandenyje, tačiau net ir patyrę plaukikai, nuplaukę porą šimtų metrų nuo kranto, gali pasimesti ar išsigąsti. Jie nebemato dugno, vanduo būna šaltesnis, žmogų gali nunešti bangos ar upės srovė. Kilus panikai, jis gali nebesugebėti grįžti atgal.
Tai priklauso ne vien nuo plaukimo technikos. Labai svarbu žinoti, kaip suvaldyti paniką ir kaip elgtis norint išsigelbėti.
– Ar tam reikalingas psichologinis pasiruošimas?
– Baseine dažnai mokome ne tik plaukti tam tikra technika, bet ir netikėtai įkristi į vandenį, įveikti įvairias kliūtis, panerti, paimti daiktus iš giliau. Kartais pamatai, kad žmogus dėl baimės tiesiog negali panerti į gylį.
Net ir normaliam žmogui, kuris moka plaukti varlyte, vandens gurkšnis, patekęs į burną ar nosį, gali visiškai sujaukti mintis. Tokiu atveju žmogus gali labai lengvai sutrikti ir nuskęsti.
– Ką reikėtų žinoti maudantis ežere ar jūroje?
– Niekada neikite maudytis vieni – nesvarbu, ar esate suaugęs žmogus, ar vaikas. Reikėtų rinktis vietas, kuriose yra gelbėtojai, arba bent jau žinomas krantas.
Taip pat būtina paisyti visų įspėjamųjų ženklų ir nesistengti vaidinti sportininko ar didelio herojaus, norint draugams įrodyti, kad galite perplaukti ežerą. Į priekį nuplaukti galite, bet atgal grįžti jėgų gali nebeužtekti.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)