Atgimusios laidos vairą patikėta perimti puikiai televizijos žiūrovams pažįstamiems veidams – Tomui Ališauskui ir Keitei Arai. Tomui tai savotiškas sugrįžimas prie projekto, nuo kurio prasidėjo jo profesinė kelionė, o Keitei – naujas ir iki šiol dar nepatirtas iššūkis, žengiant iš pramoginių formatų į publicistiką.
Ko iš legendinės „Be tabu“ dvasios būtina nepamesti šiandien? Ar dar įmanoma nustebinti žiūrovą, kuris kasdien gyvena informacijos sraute? Apie tai kalbamės su T. Ališausku ir K. Arai.
– Tomai, Jūsų televizijos istorija prasidėjo dar „Be tabu“ laikais. Grįžimas prie šio pavadinimo turbūt nėra tiesiog naujas projektas – tai dalis Jūsų profesinės kelionės. Paatviraukite, ką Jums reiškia „Be tabu“, o ką – „KK2“?
– „Be tabu“ žavėjausi ir mokiausi būdamas žiūrovu ant sofos, o „KK2“ jau mačiau viską iš vidaus. Nuo pat pirmos laidos iki paskutinės. „Be tabu“ komandos darbas anais laikais buvo itin įspūdingas, o laidos vedėjai – ekstraordinarios eterio asmenybės.
– Kaip manote, kas iš tos senosios „Be tabu“ dvasios turėtų likti ir šiandienos laidoje?
– Tikiuosi, kad išliks siekis į įvykius žvelgti kitais, mažiau įprastais kampais, kad niekur nedings saviironija ir bus išlaikytas gebėjimas nedramatizuoti to, ko nereikia. Taip pat, kai reikės, net ir juokaujant, įvykius pateikti paprastai.
– Per tiek metų televizijoje matėte daugybę pokyčių. Kas šiandien sunkiausia žurnalistui – rasti gerą istoriją ar pelnyti žmogaus pasitikėjimą?
– Tai labai stipriai susiję dalykai. Geros istorijos ir jų rasti sugebantys profesionalai dažnai geriausiai jas ir išgliaudo, parengia eteriui. Tai padaryti labai sunku ar net neįmanoma, jei nebus prakalbinti tiesiogiai su tuo susiję žmonės, jei neįgausi jų pasitikėjimo ar nesugebėsi jo išlaikyti. Juk dažna istorija turi ne vieną labai intriguojantį tęsinį, kuris kartais nuveda ir prie daugiau neįtikėtinų istorijų.
– „Be tabu“ visada svarbiausia buvo žmonės ir jų istorijos. Kokia istorija Jums pačiam dar iš tų senų laikų labiausiai įstrigo ir kodėl?
– Nerimauju, kad, paminėjęs vieną ar keletą, nuliūdinčiau labai daug kitų mūsų komanda pasitikėjusių žmonių, todėl leiskite nekonkretizuoti. Palieku kiekvienam žiūrovui turėti savo simpatiją ir žiūrint „Be tabu“ smalsiai laukti, ar nesukursime ko nors dar smagesnio. Labai tikėtina, kad nustebinsime jus dar ne kartą.
– TV3 naujojo sezono šūkis – „Leiskite jus nustebinti“. Ar „Be tabu“ sugrįžimas po 20 metų ir yra tas didysis netikėtumas, kuriuo televizija stebins žiūrovus, o gal turite paruošę ir daugiau stebinimo būdų?
– Taip, „Be tabu“ yra vienas tų didžiųjų netikėtumų, tačiau tik pažiūrėję visas naujas ar atsinaujinusias laidas galėsime tvirtai besti pirštu į tą, kuri naujajame sezone bus pati netikėčiausia ir verčiausia įsijungti TV3 vėl ir vėl. Aš pats dar ne visas detales žinau apie tai, ką ruošia kolegos, sakykime, naujai laidai „KK2 savaitė“.
– Pafantazuokime: jei galėtumėte į savo pirmąją „Be tabu“ naujojo sezono laidą pasikviesti bet kurią asmenybę iš bet kurios epochos, kas tai būtų ir kodėl?
– Galvodamas apie žiūrovus ir truputį apie save, norėčiau pasikviesti… Borisą Dauguvietį. Spėju, šis vyras turėtų daug ką įdomaus ir negirdėto papasakoti tiek „Be tabu“ kūrėjams, tiek ir žiūrovams, kurių daugelis dar atsimena jo kurtą liaudišką komediją „Žaldokynė“. Turbūt ne tik ją.
– Kokios istorijos Jus patį labiausiai paliečia – neteisybės, žmonių likimai, politikų kvailystės ar temos, susijusios su geopolitine situacija?
– Jeigu istorija papasakota intriguojančiai, o dar ir turi gerą pabaigą, tai paliečia. Nesvarbu, kokio žanro. Svarbiausia, kaip patraukliai visomis prasmėmis ją pateiks kūrėjai. „Top Gear“ su Jeremy Clarksonu, Richardu Hammondu ir Jamesu May – geriausias to įrodymas. Atrodytų, kad laida yra apie automobilius, tačiau pažiūrėjus supranti, kad įdomiausia dalis – visai ne jie.
Palieku kiekvienam žiūrovui turėti savo simpatiją ir žiūrint „Be tabu“ smalsiai laukti, ar nesukursime ko nors dar smagesnio.
– Ar Jūsų laidai „Be tabu“ vis dėlto yra kažkoks tabu?
– „Be tabu“ nematomas tabu ribas pastūmėja kiek kitur nei kitos laidos, nušviečiančios įvykius. Tačiau mums tai leidžia pasirinktas laidos žanras. Tačiau ir jis pats nėra prie akmens prikaltas. Labai gerai, kad nesame suvaržyti, o geriausia, kad nesame susivaržę.
– Jūsų darbe tenka sutikti įvairiausių žmonių. Ko jie Jus išmokė?
– Ko išmokė? Savo politines simpatijas ir antipatijas reikšti tik prie balsavimo biuletenių dėžės. Tačiau politikieriai taip dažnai išeina už savo kompetencijų ribų, kad mums telieka pasikviesti juos pokalbiui, pasiraitoti rankoves ir imtis darbo.
– Ar po tiek metų eteryje dar būna situacijų, kurios Jus tiesiog išmuša iš vėžių?
– Visada gali tykoti kas nors nenuspėjamo. Dažnai pasitaiko, kad iš vakaro pakvieti žmogų į laidą papasakoti savo istorijos pusę, o per naktį jis patiria tiek su ja susijusių įvykių, kad, atėjęs ryte į laidos filmavimą, supranti, jog ilgai ir kruopščiai rengtas pokalbis neįvyks, o gal net visos laidos scenarijus nueis velniop. Tada jau kaip išeina, taip ir sukiesi.
– Nuo tada, kai pirmą kartą pradėjote dirbti „Be tabu“, žurnalistika labai pasikeitė. Kuo, Jūsų nuomone, labiausiai?
– Technologijomis. Dabar informacijos greitis tapo aniems laikams nesuvokiamas. „Be tabu“ prasidėjo, kai vaizdas buvo įrašomas į magnetinę juostelę, telefonas buvo laidu pririštas prie tinklo, o daugybė medžiagos užrašoma tiesiog ranka ant popieriaus. Apie dabar kasdienybe virtusius vaizdo skambučius nė nepradėsiu.
– Be tabu“ vedėjų komandoje – tik viena dama. Kur dingo antroji?
– „Be tabu“ vedėjų kelius ir klystkelius gali pakomentuoti tik jie patys arba prodiuseriai. Aš galiu kalbėti tik apie save. Džiaugiuosi, kad išliko žiūrovams pažįstama, puikiai viena kitą suprantanti mudviejų su K. Arai pora, ir tikiu, kad lūkesčius pateisinsime 100 nuošimčių.
– Kodėl žiūrovai rudenį turėtų vėl įsijungti atgimusį „Be tabu“?
– Istorijos, kurias ruošiame, bus neįtikėtinos. Dėl suprantamų priežasčių jokių detalių negaliu atskleisti. Be to, kad ir kur pažvelgsi, atnaujinta žanro klasika labai madinga. Tad atnaujinta mūsų laida bus net ir kažkiek madinga.
– Pakalbėkime apie vasarą. Daugeliui tai laikas sulėtėti ir pabūti su savo artimaisiais. Ar Jums pavyksta bent trumpam pabėgti nuo televizijos ritmo ir skirti laiko šeimai?
– Deja, ši mano vasara buvo skirta darbui. Tad atostogos nukeltos kitiems sezonams.
– Ką vadintumėte tobulomis vasaros atostogomis – aktyvų poilsį, kelionę gamtoje ar tiesiog ramias dienas su šeima?
– Visi šie trys dalykai turėtų tilpti į vienas labai ilgas ir geografiškai plačias atostogas. Be to, jie turėtų nuolat keistis, papildyti vienas kitą ir palikti ilgalaikių prisiminimų.
– Kokių vasaros tradicijų stengiatės laikytis su šeima?
– Kol vaikai buvo mažesni, stengdavomės ištrūkti vasarą vienai ilgesnei kelionei ar porai trumpesnių. Tačiau jie taip greitai auga, kad ir tradicijos liko išaugtos tarsi vaikiški drabužėliai. Dabar jiems atėjo laikas kurti savas atostogų tradicijas.
– Ar atostogaudamas mokate atsijungti nuo darbų, ar vis tiek stebite istorijas, žmones, situacijas, kurios galėtų tapti laidos temomis?
– Privalau atsijungti, nes poilsis yra toks pat svarbus, kaip ir darbas. Nepailsėjęs žmogus dirba ne taip gerai, kaip tas, kuris pailsino smegenis. Tai savaime suprantama, tik, deja, ne visada įgyvendinama tiesa.
– Koks Tomas yra namuose, kai užgęsta TV kamerų šviesos?
– Tyliai svajojantis apie laiką, kai galės išvykti į kelionę aplink pasaulį be jokio išankstinio plano. Net baisu pagalvoti, koks smagus nuotykis tai būtų.
………
– Keite, daugelis Jus pažįsta iš „KK2“ pramoginių projektų, o nuo rudens nersite į publicistikos vandenis: į TV3 eterį sugrįžta kultinė laida „Be tabu“, tarp kurios vedėjų – ir Jūs. Būsite vienintelė dama?
– Kadangi man pačiai ši žinia dar labai nauja, tai, kiek žinau, taip – būsiu vienintelė dama. Tačiau būtų labai smagu, jei moteriškai lyčiai atstovaučiau ne aš viena (juokiasi).
Kol kas dar visi atostogaujame, todėl nieko tiksliau negaliu pasakyti. Nuo rugpjūčio vidurio, manau, pradėsime darbus, tad žinių apie laidą turėsiu daugiau.
– Taip pat žiūrovams bus pristatyta ir pramoginė diskusijų laida „KK2 savaitė“. Ar ten Jus taip pat matysime?
– Deja, o gal laimei, – taip. Labai tikiuosi, kad mano veidas nenusibos žiūrovams.
– „KK2“ buvo labiau pramoginė laida. Ar, pereidama į publicistiką, nebijote iššūkių?
– Iš tiesų dar niekada neteko vesti publicistinės laidos, bet labai džiaugiuosi, kad gavau galimybę išbandyti save nauju amplua. Ar nebijau? Žinoma, bijau. Kai nežinai, kas ir kaip, truputį nedrąsu. Kita vertus, septynerius metus atidirbus pramoginiame formate labai gera sulaukti naujovių. Aišku, kad pradžioje bus visko – ir geresnių, ir blogesnių patirčių. Tačiau juk pastarosios ir augina storą odą. Seniai laukiau kokių nors pokyčių, giliai širdyje vis apie tai pamąstydavau. Džiaugiuosi, kad šie metai naujovėms buvo itin dosnūs.
„Be tabu“ nematomas tabu ribas pastūmėja kiek kitur nei kitos laidos, nušviečiančios įvykius. Tačiau mums tai leidžia pasirinktas laidos žanras.
– Ar matėte archyvinius kadrus, kokios buvo ankstesnės „Be tabu“ vedėjos – Ramunė Kurienė, Greta Šapkaitė? Kokia „Be tabu“ vedėja norite būti Jūs?
– Jokių susirinkimų dar nebuvo, jokių idėjinių gairių dar neturime. Į ankstesnes vedėjas nesidairau. Esu mačiusi tų laidų nuotrupų iš „YouTube“, bet ar žiūrovams reikia kieno nors kopijos? Manau, tikrai ne. Visi esame skirtingi, visi savaip įdomūs, saviti. Labai tikiuosi, kad mano, kaip laidos vedėjos, stilius patiks žiūrovams – juk dėl jų mes ir stengiamės. Todėl būsiu savimi.
– Atgimstančioje „Be tabu“ liekate su T. Ališausku…
– Televizijoje pradėjau dirbti gana jauna – devyniolikos. Su Tomu užaugau kaip vedėja. Jis buvo ir mano emocinis ramstis, kai palūždavau, ir mokytojas painioje televizinėje virtuvėje. Labai džiaugiuosi, kad profesinė draugystė tęsis ir toliau.
Esame darbo kolegos, bet kadangi tiek metų dirbame kartu, tai, aišku, vienas apie kitą žinome nemažai. Stengiamės asmeninių dalykų nesinešti į darbą, bet neretai pasikalbame apie gyvenimą.
– Televizijoje esate jau septynerius metus. Iki šiol Jus matėme projektuose „KK2 info šou“ ir „KK2 penktadienis“. Kokią didžiausią profesinę pamoką iš jų gavote?
– Dirbdama „KK2 info šou“ išmokau dirbti duetu, girdėti savo partnerį, kartu su juo atskleisti temą. Taip pat – atsiminti žodžius.
Improvizuoti? Ne, negalime. Kam tada vyriausiasis redaktorius dirba? Stengiamės jo žodžių ir minčių neiškraipyti.
„KK2 penktadienis“, sakyčiau, dar įdomesnė patirtis. Ten galėdavau matyti, kaip dirba žurnalistas Domininkas Ramonas. Iš jo irgi mokiausi televizijos meno.
Smagiausia patirtis iš abiejų laidų – pašnekovai ir jų istorijos. Įdomiausia būdavo, kai jose dalyvaudavo politikai. Tarp oponentų net kraujo pasitaikydavo (juokiasi). Labiausiai, pamenu, bijojau kalbinti Arūną Valinską. Nė nežinau, kodėl. Jis man atrodė kiaurai žmones matantis, ir dar – labai didelis autoritetas.
– Ar per tiek metų pasidarėte atsparesnė kritikai, ar ji vis dar paliečia širdį?
– Žiūrint, kas ir ką komentuoja. Jei kritika liečia, tarkime, mano svorį ar išvaizdą – blakstienų ilgį, nosies kreivumą, – tai viena. Tačiau jei kokios nors kritikos išsako ne vienas žiūrovas, į ją būtinai atsižvelgiu. Pvz., vienoje laidoje daugeliui užkliuvo tai, kad rankas buvau sukišusi į kišenes. Stengiuosi to nebedaryti. Juk dirbame dėl žiūrovų!
– Minėjote, kad į darbus sugrįžtate tik rugpjūčio viduryje, o šiuo metu atostogaujate. Ką veikiate, jei ne paslaptis?
– Oi… Ši vasara man labai smagi ir intensyvi. Per daug nieko neplanavau, bet išėjo taip, kad birželį išskridau į Graikiją, paskui – į Miuncheną, kur vyko „MYLE Festival“ – vienas didžiausių automobilių ir mobilumo festivalių Vokietijoje. Jame eksponuojami įvairūs superautomobiliai, vyksta testiniai važiavimai, susitikimai su automobilių pasaulio žvaigždėmis ir įvairūs šou. Ne tik pasižiūrėjau jų parodą, bet dar ir sudalyvavau kaip įmonės „CarVertical“ korespondentė. Grįžusi netikėtai turėjau skristi į Ibizą, kur gyvena mano sesė su vaiku. Turėjau parskraidinti mamai anūką. Na, o po Ibizos su draugu ir jo mama skridome į Armėniją, aplankėme Jerevaną ir dar kelis miestus. Susipažinau su draugo mamos seserimis, pakeliavome, pamatėme kalnus. Jerevanas labai stipriai atstatomas – kyla nauji dangoraižiai. Tačiau man labiau patiko gamtoje – asfalto ir Lietuvoje prisižiūriu.
– Jūsų draugo gimtinė yra Armėnija?
– Taip, Armenas yra armėnas, gimęs Armėnijoje, bet augęs Lietuvoje. Jis dirba prie pardavimo. Turi restoraną „Armėnija Grill“ Pilaitėje. Rugpjūčio pabaigoje turėtų pakviesti į dar vieną restoraną Naujamiestyje. Žodžiu, nuo pardavimo pamažu pereina į virtuvę (juokiasi).
– O Jūs pati ar mėgstate gaminti?
– Namuose aš tikrai daugiau gaminu nei jis. Tačiau ne kasdien – labai priklauso nuo nuotaikos ir įkvėpimo. Jei ryte atsikėlusi žinau, ką norėsiu šiandien valgyti, ir žinau, kad tą patiekalą mokėsiu skaniai pagaminti, tai procesas vyksta su pasimėgavimu. Tačiau jei esu pavargusi po darbų – tuomet visai kas kita. Trumpai tariant, puodų nesibaidau.
– Kurioje vietoje dabar lieka kitos dvi Jūsų veiklos – dainavimas ir modeliavimas?
– Modeliavimui gal skiriu ne tiek daug dėmesio, bet dainavimas mane lydi vos ne kiekvieną savaitgalį. Daug koncertuoju su gyvo garso grupe „Midnight Gents“. Jie turi daug programų, dirba su daug vokalistų.
– Žiūrovai Jus mato pasitempusią, besišypsančią televizijoje, o kokia esate namuose?
– Kai mano blakstienų meistrės mama sužinojo, kad esu jos dukros klientė, pasakė: „Na jau Keitė tai tokia labai elegantiška moteris…“ Žmonės, kurie taip mano, akivaizdžiai manęs nepažįsta. Aš esu „apsmurgusi“, nuolat sulindusi į treningus. Kaip sako mano draugė: esu bičas modelio kūne (juokiasi).
– Socialiniuose tinkluose matėme gražių Jūsų kelionės akimirkų. Ar keliauti su mylimu žmogumi yra visai kitokia patirtis nei keliauti vienai?
– Viena turbūt nė karto dar nesu keliavusi – tik su draugėmis arba antrąja puse. Koks skirtumas? Na… jei keliauji su draugėmis, namo grįžti su labai gražiomis nuotraukomis, jei su vaikinu – su labai kreivomis (kvatojasi)...
Su mergytėmis mes ilgai vakarojame, kvailiojame, o su vaikinu jau daugiau romantikos ir žvakių šviesos. Abi patirtys man labai smagios.
– Ar Armėnijos kelionė buvo ypatinga ir tuo, kad ja dalijotės su artimu žmogumi?
– Aš asmeniškai Armeną geriau pažinau buityje nei kelionėse. Tuomet juk visai kita nuotaika – nėra buities, darbų, įtampos. Kelionėse mums labai puikiai sekėsi – nesunkiai suderinome savo norus. Tačiau kasdienybė man daugiau pasako apie žmogų. Per atostogas ir taip smagu.
– Ar dar liko kokia nors svajonė, kurios nespėjote šią vasarą įgyvendinti?
– Ne, neliko. Kadangi žinios apie atgimstantį „Be tabu“ su griausmu atėjo ne tik iki žiniasklaidos, bet ir iki mūsų pačių, apie dar ką nors svajoti nė nedrįsčiau. Džiaugiuosi tuo, kas likimo duota, o duota šiais metais tikrai labai daug – naujas kelias, nauja pradžia. Kai ten apsiprasiu, apšilsiu padus, gal tuomet atsiras ir naujų svajonių. Kol kas norisi tiesiog greičiau startuoti ir padaryti naują darbą gerai. Kad žiūrovai liktų patenkinti ir kad patiems būtų smagu.
– Gal užbaikime pokalbį gražiu palinkėjimu?
– Gerai… Tegul ne tik man, bet ir mano kolegoms – esamiems, būsimiems – pradžia būna lengva. Linkiu smagaus sezono ir naujų pamokų naujoje televizijoje. Tikiu, kad naujovės mus veda tobulėjimo keliu. Žiūrovams linkiu priimti mus atviromis širdimis, plačiomis rankomis… Juk mes labai dėl jų stengiamės.
Naujausi komentarai