Nuolatiniai keliautojai
Duodama interviu „Daily Mail“, Karen prisimena neįprastą sprendimo pradžią: „Aštuonerius metus gyvenome Italijoje ir staiga pagalvojome – niekada nė nebuvome įkėlę kojos į baržą, tad tiesiog įsigykime ją!“
Pora priklauso vadinamiesiems „nuolatiniams keliautojams“ (angl. continuous cruisers), kurie savo dienas leidžia klajodami po Jungtinės Karalystės upių ir kanalų tinklą, nusidriekusį beveik 7,6 tūkst. km.
Pastaruosius kelerius metus Karen kartu su vyru Tony ir išgelbėta kate Mia tyrinėja Šropšyro unijos kanalo vingius.
Kalbant dar tiksliau, tokiu gyvenimo būdu pora mėgaujasi pasibaigus COVID-19 pandemijai, o neseniai pasiryžo didžiuliams pokyčiams.
Jų istorija, patekusi į penktąjį „More4“ kanalo laidos „Mano namai ant vandens“ („My Floating Home“) sezoną, atskleidžia ne tik romantiką, bet ir techninius iššūkius.
Laukė grandininė reakcija
Iš pradžių pora gyveno baržoje „Firenze“, tačiau ilgainiui suprato, kad tobulai aplinkai ant vandens reikia kažko daugiau.
Užuot renovavę seną laivą, jie nusprendė investuoti į visiškai naują, pagal individualų užsakymą pagamintą baržą „Brisighella“.
Šis projektas porai atsiėjo apie 184 tūkst. svarų sterlingų. Vien plieninis 9 tonas sveriantis korpusas, kuris buvo gaminamas Liverpulyje, kainavo apie 40 tūkst. svarų, o išskirtinis dažymas – dar 8 tūkst. svarų.
Statytojų darbą apsunkino ir didžiulis spaudimas užbaigti projektą iki žiemos, kad pora spėtų leisti į pietinę Angliją.
„Mes svarstėme galimybę atnaujinti senąjį laivą, bet supratome, kad kiekvienas darbas sukels grandininę reakciją. Pavyzdžiui, jei nori tinkamos viryklės, turi keisti visus stalviršius, – pasakoja Karen. – Todėl labiau apsimokėjo statyti naują laivą, kuriame viskas būtų tiksliai taip, kaip norime.“
Be nuolatinio adreso
Naujoji 60 pėdų (apie 18 m) ilgio barža, pavadinta jų mėgstamo Italijos miestelio vardu, yra tikras inžinerinis stebuklas.
Ant stogo sumontuotos saulės baterijos ir ličio akumuliatoriai leidžia porai nesirūpinti energija net ir nejungiant variklio.
Viduje sumontuotas karšto vandens čiaupas, pilno dydžio orkaitė, rankų darbo langų langinės ir pakeliama lova su erdve daiktams laikyti.
Virtuvės spalvos buvo priderintos prie laivo išorės, sukuriant vientisą ir stilingą estetiką.
Nors baržoje patogiai gali miegoti iki šešių žmonių, gyvenimas ant vandens turi ir savo kainą. Pavyzdžiui, „Brisighella“ savininkai privalo nuolat keisti stovėjimo vietą – paprastai vienoje vietoje negalima stovėti ilgiau kaip 14 dienų, nebent vietos taisyklės numato kitaip.
Nuolat gyvenantiems laivuose ir neturintiems nuolatinės švartavimosi vietos galioja tam tikri judėjimo reikalavimai – kanalų administratoriai ir vietos taisyklės riboja stovėjimo laiką, kad pakrantės liktų prieinamos visiems, o ne būtų „užgrobtos“ privačių laivų.
Dabar tai tikri namai
„Logistika be automobilio yra sudėtinga, ypač kai prireikia nuvežti gyvūną pas veterinarą, – kitą sunkumą įvardija pora. – Paprastai vanduo nėra problema, tačiau kai kanalas užšąla, tada jau tampa sudėtinga.“
Vis dėlto, pasak Tony, visi nepatogumai atsiperka dėl panašų gyvenimo būdą propaguojančios bendruomenės jausmo ir nuolatinio ryšio su gamta.
Išvydęs baigtą laivą, jis neslėpė emocijų: „Jis yra aukščiausios klasės!“ Karen pritaria sutuoktiniui: „Dabar tai mūsų namai, o ne tiesiog namas“.
Ši pora yra viena iš daugelio, kurias savo laidoje kalbina „More4“ laidos vedėjas Markas Evansas, sekantis žmones, siekiančius įgyvendinti svajonę apie tobulą gyvenimą ant vandens.
Žiūrovams siekiama atskleisti, kokių pastangų bei lėšų reikalauja toks gyvenimo būdas – nuo pradinių projektavimo etapų ir sudėtingų statybos darbų iki pilno įrengimo bei galutinio laivo nuleidimo į vandenį.
Naujausi komentarai