Mirė Norvegijos karalius Haraldas

„Su giliu liūdesiu pranešame, kad šiandien mirė Jo Didenybė karalius Haraldas. Karalius Haraldas ramiai užgeso Oslo universitetinėje ligoninėje penktadienį, rugpjūčio 28 dieną, 6 val. 35 min. (vietos, 7 val. 35 min. Lietuvos laiku)“, – rašoma pranešime.

Karališkuosiuose rūmuose Osle vėliava buvo nuleista iki pusės stiebo, pranešė įvykio vietoje esantis naujienų agentūros AFP reporteris.

Haraldas V nuo rugpjūčio 17 dienos buvo gydomas Oslo ligoninėje, kur buvo paguldytas dėl hemolizinės anemijos – būklės, kurią sukelia neįprastai greitas raudonųjų kraujo kūnelių irimas, dėl kurio jaučiamas nuovargis ir dusulys.

Karališkoji šeima ketvirtadienį skubėjo prie jo lovos, kai rūmai paskelbė, kad Haraldo būklė yra itin sunki.

Jo žmona karalienė Sonja, Haakonas (Hokonas) ir jo žmona Mette-Marit (Metė Marit) bei jų suaugę vaikai didžiąją ketvirtadienio dalį praleido prie jo lovos, o žiniasklaida pranešė, kad Haakonas budėjo per naktį.

Penktadienį visuomenė antrą dieną iš eilės plūdo prie rūmų Oslo centre.

Modernizavo rūmus

Populiarus karalius modernizavo karališkuosius rūmus, tačiau atsisakė sekti kitų pastaruoju metu sosto atsisakiusių senstančių monarchų pavyzdžiu. Jo sūnus dabar automatiškai tampa karaliumi Haakonu VIII (Hokonu VIII).

Kaip ir kituose Europos karališkuosiuose rūmuose, Norvegijos monarchai atlieka daugiausia simbolinį vaidmenį ir naudojasi žvaigždžių statusu, o reali valdžia 5,5 mln. gyventojų turinčioje demokratinėje valstybėje priklauso renkamam parlamentui.

Haraldas V buvo karūnuotas po to, kai 1991 metų sausį mirė jo Jungtinėje Karalystėje (JK) gimęs tėvas karalius Olavas V, ir valdė šalyje vykstant naftos bei dujų skatinamam ekonominiam pakilimui.

Karalius Haraldas V gimė 1937 metais Askeryje, netoli Oslo, ir tapo pirmuoju šalyje gimusiu Norvegijos princu nuo karaliaus Olavo IV laikų 1370 metais. Vėlesniais amžiais Norvegija neturėjo savo karaliaus, kol po 1905 metų Švedijos ir Norvegijos sąjungos nutraukimo karaliumi buvo išrinktas Haraldo V senelis Haakonas VII.

Karaliui Haraldui V buvo treji metai, kai naciai Antrojo pasaulinio karo pradžioje okupavo Norvegiją. Kad išvengtų nelaisvės, jo motina su Haraldu ir seserimis Ragnhilda bei Astrid iš pradžių pabėgo į Švediją, o vėliau laivu – į JAV, o jo tėvas ir senelis kartu su Norvegijos vyriausybe pasitraukė į tremtį JK.

Haakono VII atsisakymas paklusti Vokietijos reikalavimams pelnė jam žmonių pagarbą.

Savo viešnagės JAV metu Norvegijos karališkosios šeimos nariai dažnai svečiavosi Baltuosiuose rūmuose. Karaliui Haraldui V buvo šešeri, kai jis atliko pirmąją oficialią pareigą – pakrikštijo naujus karo lėktuvus Norvegijos oro pajėgų bazėje Kanadoje.

Šeima Norvegijoje vėl susitiko 1945 metų birželį, netrukus po karo pabaigos. Karalius Haraldas V lankė valstybines mokyklas, Norvegijos karo akademiją ir Oksfordo universitetą.

„Viskas Norvegijai“

Kaip ir jo tėvas – 1928 metų olimpinis buriavimo čempionas – karalius Haraldas V mylėjo jūrą ir burlaivius. Jis atstovavo Norvegijai keleriose olimpinėse žaidynėse, o 1987 metais su savo jachta iškovojo auksą pasaulio čempionate.

Jaunystėje karalius Haraldas V buvo raginamas ieškoti nuotakos tarp Europos princesių. Devynerius metus jis vengė daugybės kilmingų moterų, kol galiausiai gavo tėvo leidimą vesti savo mokyklos laikų meilę Sonją Haraldsen, sėkmingo verslininko dukrą.

Karalius Olavas baiminosi, kad ši santuoka susilpnins vis dar jauną Norvegijos monarchiją. Tačiau norvegai 1968 metų rugpjūčio 29 dienos vestuves pasitiko džiūgaudami, o vėliau priėmė Sonją kaip savo karalienę. Pora susilaukė dviejų vaikų – Marthos Louise (Martos Luizės) ir Haakono.

1990 metais Norvegijos konstitucija buvo pakeista, leidžiant pirmagimiui, nepriklausomai nuo lyties, turėti pirmenybę įpėdinystės eilėje. Tačiau ši taisyklė nebuvo taikoma atgaline data, o tai reiškia, kad Haakonas ir toliau turėjo pirmenybę prieš savo vyresniąją seserį.

Kai 1991 metų sausio 21 dieną karalius Haraldas V užėmė sostą, jis pasirinko tą patį šūkį, kurį naudojo jo tėvas ir senelis: „Viskas Norvegijai“. Kitus metus jis paskyrė monarchijos modernizavimui.

„Mano patirtis rodo, kad monarchija išlieka stipri, – kartą sakė jis. – Taip yra ne mažiau todėl, kad mano tėvas ir senelis daugumą dalykų darė teisingai. Tai kelia man spaudimą, bet aš tai priimu kaip iššūkį.“

Karalius Haraldas V pelnė šalies pagyras jautria kalba per atminimo pamaldas po to, kai dešiniojo sparno ekstremistas Andersas Behringas Breivikas (Andersas Bėringas Breivikas) per sprogdinimus ir šaudynes Norvegijoje 2011 metais nužudė 77 žmones.

„Lieku įsitikinęs, kad tikėjimas laisve yra stipresnis už baimę. Lieku įsitikinęs tikėjimu atvira Norvegijos demokratija ir visuomene. Lieku įsitikinęs tikėjimu mūsų gebėjimu laisvai ir saugiai gyventi savo šalyje“, – sakė karalius.

2016 metais karalius Haraldas V pasakė netikėtą ir aistringą kalbą, palaikančią LGBTIQ žmonių lygybę, pabėgėlius ir religinę toleranciją, sakydamas, kad „norvegai yra mergaitės, kurios myli mergaites, berniukai, kurie myli berniukus, ir mergaitės bei berniukai, kurie myli vieni kitus“.

Jis pridūrė, kad daug norvegų yra imigravę iš Afganistano, Pakistano, Lenkijos ir kitų šalių, ir jie „tiki Dievu, Alahu, visata ir niekuo“.

Ši vieša kalba, kurioje buvo aukštinama Skandinavijos šalies įvairovė, socialiniuose tinkluose buvo peržiūrėta milijonus kartų.

Neišvengė skandalų

Jo valdymo laikotarpiu karališkoji šeima patyrė palyginti nedaug skandalų, kurie vargino jų kolegas Švedijos ir JK karališkosiose šeimose, nors karaliaus Haraldo V dukra Martha Louise atsisakė karališkųjų pareigų, sukėlusi daugeliui nuostabą pareiškusi, kad gali bendrauti su angelais, ir susižadėjusi su amerikiečiu, kuris prisistato esąs šamanas.

Norvegijos karališkoji šeima sulaukė nepalankaus dėmesio šių metų pradžioje, kai karaliaus Haraldo V marčiai, sosto įpėdinei Mette-Marit (Metei Marit), vėl teko aiškintis dėl savo ryšių su velioniu seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu (Džefriu Epsteinu). Tai sukėlė klausimų dėl jos sprendimų, nors ji nėra kaltinama jokiais nusižengimais.

Mette-Marit atsiprašė už situaciją, į kurią įvėlė karališkąją šeimą, ir tai buvo dalis platesnio atsiprašymo visiems tiems, kuriuos ji nuvylė.

Maždaug tuo pačiu metu jos vyriausias sūnus Marius Borgas Hoiby (Marius Boigas Hoibis) buvo pripažintas kaltu dėl išžaginimo didelio atgarsio sulaukusiame teismo procese ir nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme. M. B. Hoiby, Mette-Marit sūnus iš ankstesnių santykių prieš jai sutinkant Haakoną, neturi karališkųjų titulų ar oficialių pareigų.

2024 metų sausį, po to, kai sosto atsisakė Danijos karalienė Margrethe II (Margretė II) – jo antrosios eilės pusseserė – karalius Haraldas V pareiškė, kad laikosi priesaikos, kurią davė žengdamas į sostą: „Ji galioja visą gyvenimą“.

Tačiau po to jis buvo du kartus hospitalizuotas per keliones užsienyje, įskaitant 2024 metų atostogas Malaizijoje, kai jam buvo implantuotas širdies stimuliatorius, ir gydantis odos infekciją per šių metų vasario atostogas Ispanijos Tenerifės saloje.

Šalies vadovai pareiškė užuojautą dėl Norvegijos karaliaus Haraldo V mirties

Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Mindaugas Sinkevičius penktadienį pareiškė užuojautą Norvegijos karališkajai šeimai ir visiems šalies žmonėms dėl karaliaus Haraldo V mirties.

„Savo ir Lietuvos Respublikos piliečių vardu reiškiu nuoširdžią užuojautą asmeniškai princui Haakonui, karališkajai šeimai ir visiems Norvegijos žmonėms“, – sakoma prezidento užuojautoje.

Pasak G. Nausėdos, Lietuva visada prisimins karaliaus Haraldo V vaidmenį stiprinant Lietuvos ir Norvegijos draugystę, puoselėjant dvišalius ryšius ir remiant Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę.

Karaliaus Haraldo V vizitai Lietuvoje – tiek atkūrus šalies nepriklausomybę, tiek Lietuvai tapus ES ir NATO nare – buvo svarbus valstybes siejančių ryšių tvirtumo ir žmonių bendrystės paliudijimas, teigia Prezidentūra.

Šalies vadovas taip pat prisiminė šiltą asmeninį susitikimą su karaliumi Haraldu V ir karaliene Sonja 2023 metais, vizito Norvegijoje metu.

„Šią didžiulės netekties valandą Lietuva yra su jumis ir visais Norvegijos žmonėmis“, – rašoma užuojautoje.

Ministras pirmininkas, reikšdamas užuojautą, pabrėžė ilgametę Norvegijos karaliaus tarnystę savo šaliai ir žmonėms.

„Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir žmonių vardu reiškiu nuoširdžią užuojautą dėl jo didenybės karaliaus Haraldo V netekties. Daugiau kaip tris dešimtmečius karalius Haraldas V skyrė tarnystei Norvegijai ir jos žmonėms. Jo išmintis, orumas ir atsidavimas šaliai bus atsimenami su didžiausia pagarba“, – sakoma premjero užuojautoje.

Švedija

„Ir kaip valstybės vadovas, ir kaip sėkmingas atletas, jis buvo puikus savo šalies atstovas. Jis atidavė „Viską už Norvegiją“, – sakė Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas, turėdamas omenyje Haraldo karališkąjį šūkį.

Danija

Danijos karalius Frederikas sakė, kad velionis monarchas buvo „nepaprastas žmogus“, kuris „derino pareigą ir atsakomybę su buvimu ir užuojauta“.

Prancūzija

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) išreiškė gilų liūdesį dėl Norvegijos karaliaus Haraldo V mirties ir gyrė monarcho indėlį į Paryžiaus ir Oslo santykius.

Haraldas „visą savo valdymo laikotarpį nenuilstamai dirbo, kad sustiprintų ryšius, vienijančius Norvegiją ir Prancūziją“, rašė E. Macronas „X“, prisimindamas „šiltą priėmimą“ per savo vizitą Osle 2025 metų birželį.

NATO

„Jis parodė esąs atsidavęs lyderis“, – internete rašė Markas Rutte (Markas Riutė), NATO aljanso, kuriam priklauso ir Norvegija, vadovas.

„Dėl savo paties karinių šaknų jis tapo Norvegijos kariuomenės rėmėju ir ilgalaikiu NATO draugu“, – teigė M. Rutte.

Europos Sąjunga

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad Haraldas V „tarnavo savo šaliai su šiluma, nuolankumu ir nepalaužiamu pareigos jausmu“.

„Jis buvo tikras europietis ir visą gyvenimą tarnavo savo tautai“, – rašė U. von der Leyen.

Izraelis

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas (Isaakas Hercogas) taip pat pareiškė užuojautą dėl Norvegijos karaliaus Haraldo, kuris savo valdymo pradžioje palaikė istorinius Oslo susitarimus tarp Izraelio ir palestiniečių, mirties.

„Karalius Haraldas V, kuris mylėjo savo tautą ir buvo jos mylimas, kaip karalius ištikimai ir su atsidavimu tarnavo savo šaliai daugiau nei 35 metus“, – socialiniame tinkle rašė I. Herzogas, atliekantis daugiausia ceremoninį vaidmenį, ir pridūrė esąs giliai nuliūdęs.

Nyderlandai

Nyderlandų karališkoji šeima penktadienį išreiškė liūdesį dėl Norvegijos karaliaus Haraldo mirties, prisimindama keliones su juo po Oslą ir likusią šalies dalį.

„Esame giliai nuliūdę dėl Jo Didenybės Norvegijos karaliaus Haraldo V mirties. Branginame savo ypatingos draugystės su juo atminimą savo širdyse. Karalius Haraldas tarnavo savo šaliai su meile, pasididžiavimu ir įsitikinimu“, – teigiama šeimos pareiškime.

Ispanija

Ispanijos karališkoji šeima taip pat išreiškė liūdesį dėl Norvegijos karaliaus, kurį gyrė kaip „atsakomybės, orumo, paprastumo ir nenuilstamo atsidavimo tarnybai (savo šaliai) pavyzdį“, mirties.

„Su pagarba ir susižavėjimu juo, taip pat giliu liūdesiu, reiškiame užuojautą“ dėl karaliaus mirties, rašė jie socialiniuose tinkluose.

Belgija

Belgijos karalius Philippe'as (Filipas) ir karalienė Mathilde (Matildė) penktadienį išreiškė didelį liūdesį dėl Norvegijos karaliaus mirties, sakydami, kad jo „humoras, žmogiškumas ir nuoširdumas pavertė jį tikrai ypatingu žmogumi“.

„Kartu su juo užaugo ištisos norvegų kartos. Dešimtmečius jis buvo pažįstama ir raminanti asmenybė, stabilumo švyturys savo šaliai. Savo vaidmenį jis atliko su nepajudinamu atsidavimu, ištikimybe ir orumu“, – teigiama jų pareiškime.

Italija

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) įraše „X“ Haraldą pavadino „monarchu, kuris tarnavo savo tautai ramiai, autoritetingai ir su giliu institucinės pareigos jausmu, per visą savo ilgą valdymą padėdamas stiprinti ryšius tarp Norvegijos ir Italijos“.

Šveicarija

Šveicarijos prezidentas Guy Parmelinas (Gi Parmelenas) rašė „X“, kad Haraldas „bus prisimenamas už tvirtą vadovavimą ir atsidavusią tarnybą savo šaliai“.