Amžinieji nuomininkai
Kaip rašo „Stars Insider“, Europos Sąjungoje 2024 m. nuosavame būste gyveno 68,4 proc. gyventojų. Tačiau už šio skaičiaus slepiasi nemenka praraja tarp skirtingų šalių, o ją lemia ne tik šiandienos būsto kainos, bet ir praeities politika, nuomos rinkos ypatumai bei gyventojų įpročiai.
Vakarų Europoje nuosavybės rodikliai yra vieni žemiausių žemyne. Štai Šveicarijoje nuosavame būste gyvena apie 42 proc. gyventojų, Vokietijoje – 47,2 proc., o Austrijoje – 54,5 proc.
Dažnai teigiama, kad šių šalių gyventojai renkasi nuomą dėl lankstumo ir gerai apsaugotų nuomininkų teisių. Vis dėlto tiesa kur kas proziškesnė: NT kainos kainos ir finansavimo sąlygos lemia tai, kad nuosavas būstas vidutiniam vokiečiui ar šveicarui dažnai tampa sunkiai įperkamas.
Pavyzdžiui, Vokietijoje pirkėjas taip pat privalo turėti ne tik pradinį įnašą, bet ir padengti papildomus 10–15 proc. būsto vertės siekiančius tam tikrų mokesčių kaštus, kurių bankai įprastai nefinansuoja.
Be to, kai kuriose Vakarų Europos rinkose vis daugiau gyvenamojo NT įsigyja instituciniai investuotojai ir didelės bendrovės, supirkdamos ištisus daugiabučių portfelius.
Tai paverčia nuosavybę elito privilegija, o likusią visuomenės dalį – amžinaisiais nuomininkais.
Nuosavybė be prabangos
Visai kitoks vaizdas atsiveria daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių, kur nuosavame būste gyvenančių žmonių dalis pasiekia itin aukštus rodiklius.
Rumunija pirmauja Europoje – 2024 m. nuosavame būste čia gyveno 94,3 proc. gyventojų. Nedaug atsilieka Slovakija (93,1 proc.), Vengrija (91,6 proc.) ir Kroatija (91 proc.).
Šį fenomeną iš dalies galima aiškinti masine postsocialistine būsto privatizacija ir santykinai silpnesne nuomos rinka.
Kadaise gyventojai galėjo už palyginti nedidelę kainą įsigyti valstybinius butus, todėl nuosavybė daugelyje šių šalių tapo universalia norma.
Taigi aukštas nuosavybės rodiklis savaime nereiškia aukštos gyvenimo kokybės – čia savininkais tampama ne dėl didelių pajamų, o dėl paveldėjimo ar tiesiog alternatyvų trūkumo.
Pavyzdžiui, Latvijoje, kur nuosavą būstą turi 83,7 proc. gyventojų, 2024 m. net 39,3 proc. žmonių gyveno perpildytuose būstuose. Tai vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje.
Tiesa kur kas proziškesnė: nuosavas būstas vidutiniam vokiečiui ar šveicarui dažnai tampa sunkiai įperkamas.
Tendencijos neguodžia
Lietuva ir jos kaimynės stovi tarpinėje stotelėje. Lietuvoje (87,4 proc.) ir Lenkijoje (87,1 proc.) instinktas turėti savo namus išlieka itin stiprus, tačiau rinka pamažu pradeda panašėti į vakarietišką.
Nors nuosavybė čia vis dar laikoma pagrindiniu sėkmės rodikliu, sparčiai kylančios kainos Vilniuje, Varšuvoje ar Taline (Estija – 79,3 proc.) jauniems darbuotojams pradeda užverti duris.
Kylantys nuomos mokesčiai ir griežtėjantys bankų reikalavimai verčia jaunąją kartą abejoti, ar jie kada nors galės pakartoti savo tėvų būsto įsigijimo sėkmės istoriją.
Tad šiandien Europa pasidalijusi į dvi ryškias stovyklas. Daugelyje Vakarų Europos šalių nuoma yra įprasta gyvenimo dalis, o Vidurio ir Rytų Europoje nuosavybės rodikliai tebėra gerokai aukštesni – iš dalies dėl istorinių būsto privatizacijos procesų.
Ir kol vieni renkasi nuomos lankstumą, o kiti bando išlaikyti senstančią nuosavybę, naujai pirkėjų kartai slenkstį į savo namus, panašu, bus vis sunkiau peržengti.
Nuosavybė skaičiais: trisdešimtukas
1. Rumunija (94,3 proc.).
2. Slovakija (93,1 proc.).
3. Vengrija (91,6 proc.).
4. Kroatija (91 proc.).
5. Lietuva (87,4 proc.).
6. Lenkija (87,1 proc.).
7. Bulgarija (86 proc.).
8. Latvija (83,7 proc.).
9. Norvegija (80 proc.).
10. Estija (79,3 proc.).
11. Italija (75,9 proc.).
12. Čekija (75 proc.).
13. Slovėnija (74 proc.).
14. Ispanija (72,9 proc.).
15. Portugalija (71,5 proc.).
16. Belgija (70,2 proc.).
17. Graikija (69 proc.).
18. Kipras (68,8 proc.).
19. Nyderlandai (68,2 proc.).
20. Airija (68,1 proc.).
21. Suomija (68,1 proc.).
22. Malta (67,9 proc.).
23. Švedija (64,8 proc.).
24. Liuksemburgas (63,7 proc.).
25. Jungtinė Karalystė (61,3 proc.).
26. Prancūzija (61 proc.).
27. Danija (59,8 proc.).
28. Austrija (54,5 proc.).
29. Vokietija (47,2 proc.).
30. Šveicarija (42 proc.).
Šaltinis: „Eurostat“
Naujausi komentarai