Prieš beveik 100 metų atsiradęs „Oskarų“ teikimas iš dalies buvo „Oskarų akademijos“ viešųjų ryšių akcija, skirta įtikinti visuomenę, kad Holivudas nėra tik nuodėmių ir skandalų lizdas.
Neabejotinai, sprendimas teikti apdovanojimus buvo savotiškas galios konsolidavimas, kurį vykdė prodiuserių grupė, priešinusis profsąjungų kūrimo pastangoms.
Vis dėlto, niekas tiksliai nežino, kas yra atsakingas už pavadinimą „Oskaras“.
Viena versijų, kad „Oskarų akademijos“ bibliotekininkė Margaret Herrick statulėlę pavadino savo dėdės garbei.
Neabejotinai, „Oskaras“ yra garsiausias apdovanojimas, teikiamas už filmų kūrimą.
Nuo 1929-ųjų, kai apdovanojimai buvo įteikti pirmą kartą, jie tapo kino industrijos barometras.
„Oskaro“ statulėlės savikaina – apie 400 dolerių.
Nepaisant to, kino studijos „Oskarų“ apdovanojimų kampanijoms išleidžia dešimtis milijonų dolerių.
Kai kuriems „Oskaro“ laimėtojams tai gali atnešti didesnį uždarbį.
Vis dėlto, vargu, ar tai garantuoja geresnį gyvenimą ar tolesnę sėkmingą karjerą.
Beje, paties apdovanojimo perpardavimo rinka yra sudėtinga.
Pavyzdžiui, jei apdovanojimas laimėtas po 1951 m., nei pats laimėtojas, nei jo įpėdiniai negali parduoti ar net atsikratyti statulėlės, prieš tai nesuteikę „Oskarų akademijai“ galimybės ją įsigyti už 1 dolerį.
Naujausi komentarai