Maisto švaistymas dažnai lieka nepastebėtas, nes jis vyksta tyliai ir mažais kiekiais, pabrėžiama „Lidl Lietuva“ pranešime žiniasklaidai. Skaičiuojama, kad daugiausia maisto išmetama būtent namų ūkiuose, o pagrindinės priežastys – netikslus planavimas, impulsyvūs pirkimai ir neteisingai suprantamos galiojimo datos. Kasdien vis pamirštamas produktas, nesuvalgoma porcija ar per gausiai nusiperkama – metų pabaigoje tai virsta ne tik dešimtimis kilogramų išmesto maisto, bet ir šimtais eurų, atsiduriančių šiukšlių dėžėje.
Kaip sumaniai planuoti maisto meniu, kad kuo mažiau produktų tektų išmesti, ir taip ne tik prisidėti prie tvaresnės kasdienybės, bet ir sutaupyti?
1. Peržiūrėkite šaldytuve esančius produktus. Prieš planuodami, ką gaminsite, peržvelkite, ką jau turite. Pvz., šaldytuve likusios daržovės gali tapti sriuba ar troškiniu, o pradarytas jogurtas – pusryčių dalimi ar padažo pagrindu. Toks paprastas įprotis leidžia ne tik sumažinti švaistymą, bet ir efektyviau panaudoti jau nupirktus produktus.
2. Svarbi ir vieta šaldytuve. Maisto švaistymas dažnai nesusijęs su per dideliu įsigyto maisto kiekiu – kur kas dažniau jis išmetamas dėl to, kaip laikome ir vertiname produktus. Jei greičiau gendantys produktai atsiduria šaldytuvo gale, jie tiesiog dingsta iš mūsų akiračio. Lygiai taip pat nemažai maisto išmetama dėl neteisingai suprantamų žymų – „geriausias iki“ nereiškia, kad produktas tą pačią dieną tampa netinkamas vartoti. Ši data nurodo kokybės, o ne saugumo terminą. Produktus su žyma „tinka vartoti iki“ reikėtų vertinti atsargiau, nes ši data susijusi su maisto sauga.
Daugiausia maisto išmetama būtent namų ūkiuose, o pagrindinės priežastys – netikslus planavimas, impulsyvūs pirkimai ir neteisingai suprantamos galiojimo datos.
3. Atskirkite tam tikrus vaisius ir daržoves. Dalis vaisių ir daržovių sugenda ne todėl, kad jų nespėjama suvalgyti, o todėl, kad jie laikomi netinkamomis sąlygomis. Pvz., pomidorai ar bananai šaldytuve greičiau praranda savo tekstūrą ir skonį, o bulvės ar svogūnai pradeda dygti. Lapinės daržovės, laikomos sandariai be oro, ima greičiau pūti. Paprasti pokyčiai – laikyti vaisius ir daržoves atskirai, kai kuriuos produktus laikyti kambario temperatūroje, kitus – šaldytuve – gali žymiai prailginti jų vartojimo laiką. Pvz., bananai išskiria etileną – natūralias dujas, kurios skatina kitų vaisių ir daržovių nokimą, todėl laikomi šalia kitų jie gali paspartinti gedimą. Būtent dėl to bananus, obuolius ar pomidorus verta laikyti atskirai nuo tokių produktų, kaip salotos ar uogos. Morkos ar brokoliai šaldytuve išsilaiko ilgiau, jei laikomi drėgmei palankioje aplinkoje – pvz., specialiuose stalčiuose ar lengvai praviroje pakuotėje.
4. Likučiai gali tapti gardžiu patiekalu. Net ir nedideli kiekiai gali tapti visaverčio patiekalo pagrindu, tereikia šiek tiek kūrybingumo. Pvz., likusios virtos daržovės gali virsti sriuba ar apkepu, o vakarykštė mėsa – įdaru sumuštiniams ar tortilijoms. Taip ne tik sumažinamas švaistymas, bet ir sutaupoma laiko planuojant kitus patiekalus. Net ir patys mažiausi įpročiai, tokie kaip vienos likučių dienos per savaitę įvedimas ar atskiros vietos šaldytuve skyrimas greičiau gendantiems produktams, padeda užtikrinti, kad maistas būtų suvalgytas, o ne pamirštas.
5. Planavimas – raktas į sėkmę. Maisto švaistymo mažinimas gali prasidėti dar parduotuvėje – tereikia atkreipti dėmesį į tai, ką dedame į pirkinių krepšelį. Dažniausiai instinktyviai renkamės kuo ilgesnio galiojimo produktus, tikėdamiesi taip išvengti švaistymo, tačiau vis dažniau atrandame alternatyvą – besibaigiančio tinkamumo vartoti termino produktus. Toks maistas išlieka kokybiškas, tačiau yra siūlomas už mažesnę kainą, todėl tampa praktišku pasirinkimu artimiausiam vartojimui.
Naujausi komentarai