Itin gausi kūrybinė komanda čia nėra pasirinkta vien dėl įspūdingo skambesio. Gretos Ratovič sumanyme skirtingos kūrybinės kalbos tampa būdu pažvelgti į Čiurlionį ne kaip į neliečiamą kultūros istorijos monumentą, bet kaip į kūrėją, su kuriuo galima kalbėtis šiandien.
„Mano Čiurlionis“ jungia iš pirmo žvilgsnio gana tolimus muzikinius pasaulius – lietuvių liaudies muziką, klasiką, džiazą, repą, alternatyvią muziką ir chorinį skambesį.
Koncerte prie Gretos Ratovič prisijungs specialiai šiam projektui suburtas džiazo ansamblis, reperis Element., dirigentės Ivetos Valickienės vadovaujamas choras „Conso“, o garsą vaizdu realiu laiku vers vizualizacijų kūrėjas ir patirčių režisierius Donatas Savickas.
Albumą kūrę muzikantai: nuo užrašytos natos iki improvizacijos
„Mano Čiurlionis“ scenoje skambės su tais muzikantais, kurie dalyvavo ir pačiame albumo kūrybos procese – nuo aranžuočių formavimo iki įrašų sesijų. Rugsėjo 30-osios koncertas nėra bandymas kuo tiksliau pakartoti studijinį įrašą, o priešingai – džiazo improvizacija suteiks galimybę kūriniams dar kartą keistis jau klausytojų akivaizdoje.
Ansamblio ritminę ašį kurs tarptautinę patirtį sukaupęs būgnininkas Tuomas J. Räsänen, prisidėjęs ir prie albumo prodiusavimo bei vienas ryškiausių jaunosios kartos džiazo bosistų Domas Dragūnas, klavišiniais gros pianistas Artūras Daunys, kurio harmoninis mąstymas ir improvizacinė kalba tapo svarbia albumo muzikinės krypties dalimi.
Svarbus vaidmuo koncerte teks ir pučiamiesiems: trimitu gros Jonas Vilimas, alto saksofonu – Teodoras Butas, soprano saksofonu – Gabrielius Gribauskas. Kartu su Gretos Ratovič vokalu jie kurs muzikinį audinį, kuriame Čiurlionio pasaulis nebus cituojamas pažodžiui – jo motyvai taps medžiaga naujai muzikinei interpretacijai.
Čiurlionis ir repas: į sceną žengs Element.
Dar viena iš pirmo žvilgsnio netikėta „Mano Čiurlionio“ jungtis – repas. Prie projekto prisijungs reperis Regimantas Šimas – Element., savo kūryboje pastaruoju metu vis dažniau atsigręžiantis į asmenines patirtis, santykius, atmintį ir laiko tėkmę.
Naujausiuose jo kūriniuose repas tampa ne tik ritmine ar tekstine forma, bet ir labai asmeniško pasakojimo priemone. „Mano Čiurlionyje“ repo balsas tampa dar vienu būdu perkelti daugiau nei prieš šimtmetį kurtą meninį pasaulį į dabartį.
Čiurlionio muzikinės idėjos čia susitiks su šiandienos kalba ir ritmu – ne mėginant modernizuoti kūrėją dėl paties modernumo, bet ieškant, kas jo kūryboje vis dar gali rezonuoti su dabarties žmogumi.
„Kaip reperiui, džiazas man nėra svetimas. Šiuos du žanrus galima laikyti artimais giminaičiais, nes džiazo ritmai, bosinės linijos ir improvizacija stipriai prisidėjo prie repo skambesio formavimosi. Ryškūs to pavyzdžiai yra Guru, A Tribe Called Quest ar De La Soul kūryba. Todėl mano dalyvavimas Gretos albumo pristatyme man atrodo gana natūralus. Nors iš pirmo žvilgsnio repas ir Čiurlionis gali pasirodyti labai stipriai vienas nuo kito nutolę dalykai, tačiau šio koncerto idėja ir yra sujungti skirtingus muzikinius pasaulius bei parodyti juos naujame kontekste“, – pasakojo reperis Element.
Choras, gimęs vienam koncertui, bet nusprendęs nesustoti
Didelę „Mano Čiurlionio“ skambesio dalį kurs Ivetos Valickienės vadovaujamas choras „Conso“. Įdomu tai, kad pats kolektyvas gimė būtent iš netikėto muzikinio susitikimo. Jo istorija prasidėjo grupei „Garbanotas“ pakvietus Ivetą Valickienę suburti chorą savo koncertui Lukiškių kalėjime.
Vienam vakarui „Vasaros balsų“ vardu susibūręs kolektyvas po koncerto neišsiskirstė. Iš laikino sumanymo išaugo tęstinis muzikinis projektas, pradėjęs ieškoti, kur dar gali nukeliauti chorinis balsas.
Šiandien „Conso“ vienija jaunus dainininkus, kuriems choras nėra vien akademinės chorinės tradicijos erdvė. Kolektyvas sąmoningai ieško ryšių su alternatyvia, roko, džiazo, elektronine ir net sunkiąja muzika. Jis jau pasirodė grupės „Black Spikes“ koncerte, o kartu su „Aklì“ įrašė Austėjos kūrinio „ŽGŽ“ interpretaciją.
Rugsėjo 30 d. koncerte choras nebus fonas pagrindiniam atlikėjui. Jis veiks kaip dar vienas instrumentas, galintis čia pat pereiti nuo subtilaus daugiabalsiškumo prie galingo kolektyvinio skambesio ir susitikti su džiazo ansambliu bei repo ritmika.
Kartu su Iveta Valickiene koncerte pasirodys „Conso“ choristai Salomėja Gruodytė, Marija Astromskaitė, Kamilė Aksinavičiūtė, Beatričė Samavičiūtė, Elena Reivytytė, Adelė Belickaitė, Lukrecija Lukošiūtė, Urtė Pleikytė, Ramunė Marcinkevičiūtė, Liudas Valickas, Arnas Grušas, Viktoras Urba, Liudvikas Sovorovas, Jonas Vilimas, Mindaugas Laurišonis, Dominykas Žvirblis ir Rytas Svilainis.
Donatas Savickas: „Nevaidinsiu, kad atkartoju genijaus istoriją“
Muzika rugsėjo 30-osios vakarą įgaus ir fizinį, žiūrovų akyse gimstantį pavidalą. Prie „Mano Čiurlionio“ prisijungiantis vizualizacijų kūrėjas, patirčių režisierius ir konceptualaus meno kūrėjas Donatas Savickas koncerte neturės iš anksto parengtos vizualizacijų sekos. Jo darbas priklausys nuo to, kas tuo metu vyks scenoje.
„Niekada nemėgau teorijų apie tai, „ką autorius norėjo pasakyti“. Kai matau žmones, bandančius Čiurlionį įvilkti į teisingus akademinius rėmus ar saldžias interpretacijas, man darosi nuobodu“, – sakė D. Savickas.
Ilgametė fotografijos praktika ir džiazo scenos dokumentavimas išmokė jį veikti panašiu principu kaip improvizuojantį muzikantą – stebėti, klausytis ir reaguoti į tai, kas vyksta būtent tą akimirką.
„Greta mane pakvietė prisijungti prie šio vakaro su viena aiškia užduotimi – savo matymu užpildyti erdvę, kurioje susidurs viskas: choras, džiazas, repas, polifonija ir liaudies motyvai. Čia nebūsiu atskiras atlikėjas su iš anksto paruoštais paveikslėliais“, – pasakojo jis.
Koncerto metu Savickas klausysis scenoje besipinančių muzikinių sluoksnių ir realiu laiku juos transformuos į abstraktų vaizdą. Muzikos impulsai, atlikėjų improvizacijos ir pačios erdvės energija taps medžiaga kūriniui, kuris egzistuos tik tą vakarą.
„Džiazo užkulisiuose išmokau vieno paprasto dalyko: arba tu reaguoji į tai, kas vyksta dabar, arba lieki už borto. Nėra jokių taisyklių, kurios išgelbėtų, jei pats nesi procese. Technika, dažai ar pikseliai yra tik įrankiai. Jie patys savaime nieko nereiškia, jei už jų nėra gyvo žmogaus su savo klaidomis, abejonėmis ir tiesioginiu matymu“, – sakė Donatas Savickas.
Ir būtent todėl jis pabrėžia, kad jo tikslas nėra mėginti atkurti Čiurlionio tapybą: „Rugsėjo 30 dieną nevaidinsiu, kad atkartoju genijaus istoriją. Būsiu renginyje tam, kad užpildyčiau erdvę savo kalba.“
Skirtingos „Mano Čiurlionio“ dalyvių patirtys – nuo akademinės muzikos ir džiazo iki repo, alternatyvios scenos, chorinės muzikos ir vizualiojo meno – susijungs į vieną vakaro pasakojimą.
Tarp kūrinių skambėsiantys pasakojimai taip pat atvers Čiurlionio vizijų, simbolių ir įkvėpimo šaltinių pasaulį. Gretos Ratovič pasirinkimas projektą pavadinti ne tiesiog „Čiurlioniu“, o „Mano Čiurlioniu“ tampa svarbia viso vakaro užuomina.
Tai nėra mėginimas pateikti vieną teisingą kūrėjo interpretaciją. Priešingai – kiekvienas scenoje esantis žmogus atsineša savąją. Vienam tai – harmonija, kitam improvizacija, daugiabalsiškumas, ritmas, žodis ar vaizdas. O rugsėjo 30-osios vakarą visi šie skirtingi „Čiurlioniai“ pirmą kartą susitiks vienoje scenoje.
Naujausi komentarai