Šiuos prietarus girdėjo beveik kiekvienas: ar žinote, ką jie iš tiesų reiškia?

Šiuolaikiniai prietarai

Vienas dažniau šiais laikais sutinkamų prietarų yra susijęs su poros ieškojimu. Tam tikra prasme tai netgi burtai, kurių dėka tikimasi surasti mylimą žmogų.

Šiuos „burtus“ galima atlikti per Naujųjų metų naktį. Sakoma, kad palindus po stalu ir suvalgius lygiai dvylika vynuogių, tais metais sutiksite savo meilę. Šį ritualą būtina atlikti laikrodžiui išmušus vidurnaktį.

Kitas dažnas prietaras susijęs su daugelio mylimais augintiniais – šunimis. Tikima, esą jei šuo ėda žolę, lis. Kažin, ar tame daug tiesos, nes šunys žolę gali ėsti dėl įvairių priežasčių.

Ar jus kada nors yra sustabdęs žmogus, kai bandėte pasisveikinti ant durų slenksčio? Manoma, kad pasisveikinus per slenkstį galima susipykti.

Dažnai ir šiais laikais girdimas prietaras apie juodą katę, kuri perbėga kelią. Tikima, kad tuo pačiu keliu eiti nevalia, nes galima prisišaukti nesėkmę.

Senovės lietuvių prietarai

Senovėje žmonės tikėjo, kad jei ryte užgieda gaidys, viskas gerai, tačiau jei tupėdama ant laktos ar būdama lauke užgieda višta, namuose laukia nelaimė: žmonių ar gyvūlių ligos, nesėkmės ūkyje ir panašiai.

Sakyta, kad jei ant liežuvio galo iškyla pūslė ar votis, vadinasi, jus kažkas teisingai apkalba. Tuomet reikia įsikąsti į kalnieriaus (apykaklės) kampą, ir pūslė iškils tam, kuris jus apšnekėjo.

Jeigu jums kažkas linki blogo arba netyčia blogą palinkėjimą leptelėjote patys, reikia tris kartus pabelsti į medį. Galima ir tris kartus nusispjauti per kairį petį. Tikėta, kad taip jokios blogybės neišsipildys.

O jei gaidys gieda dieną – lauk lietaus. Esą savo giedojimu jis prišaukia lietų.

Jei į langą pabeldžia paukštis, tikėta, kad netrukus sulauksite žinios.

Senovėje teigta, kad vaikams nevalia vaikščioti atbulomis, nes „mamai matuojamas karstas“. Tai reiškia, jog taip vaikštinėdami vaikai gali prišaukti nelaimę ar net mirtį.

Jokiu būdu negalima laikyti sudužusio veidrodžio, nes dėl jo gali kilti bėdų. Esą skilęs veidrodis gali atnešti septynerius nelaimių kupinus metus. Tikėta, kad šukes geriausia užkasti, o rėmą – išmesti.