Aplink smurto sceną susirinkę kiti paaugliai aukos ginti nebandė, priešingai – jie viską filmavo, skatino mušti toliau, medžiagą viešino ir džiaugėsi, kad tai vyksta. Smurtautojai – vos 12 metų, todėl jai negresia jokia baudžiamoji atsakomybė. Apie tai, ar tikrai paaugliai ir vaikai gyvena bei siaučia nebaudžiami, su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutuoja teisės profesorius, advokatas ir nepilnamečių baudžiamosios teisės ekspertas Romualdas Drakšas (toliau – R.D.)
– Kaip veikia mūsų teisinė sistema, kuomet nusikaltėlis yra paauglys?
– R.D.: Jei tai būtų sunkus nusikaltimas, toks kaip nužudymas ar sunkus sveikatos sutrikimas, tuomet atsakomybės amžius būtų 14 metų. Šiuo atveju tai yra viešosios tvarkos pažeidimas, tikėtina, kad sunkaus sveikatos sutrikdymo nebus, todėl baudžiamoji atsakomybė taikoma nuo 16 metų.
– Ar baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju reiškia vienokį ar kitokį laisvės apribojimą?
– R.D.: Yra skiriamos bausmės. Laisvės atėmimas turi 10 metų ribą, bet yra skiriamas išimtiniais atvejais. Įprastai skiriami viešieji darbai, bausmė, bauda, laisvės apribojimas ar areštas.
– Ar tėvams, apart žalos atlyginimo, gali būti taikoma kokia nors atsakomybė?
– R.D.: Ne, nei administracinė, nei baudžiamoji atsakomybė tėvams netaikoma. Nebent šalia šio įvykio būtų išaiškinta vaikų nepriežiūra ir tėvai galėtų būti baudžiami administracine tvarka. Bet už įvykį, už kurį turi atsakyti pats nepilnametis, tėvai neatsako.
– Ar tiems vaikams, kurie buvo aplink, filmavo, kėlė vaizdo įrašus į socialinius tinklus ir skatino smurtinį veiksmą, galėtų kažkas grėsti?
– R.D.: Tai yra moralės ir auklėjimo klausimas. Būtent dabar mes matome auklėjimo spragas ir mokytojų autoriteto sumenkinimą. Bet tiems, kurie filmavo įvykį, nebus nei baudžiamosios, nei administracinės atsakomybės.
– Žmonės diskutuoja, kad atsakomybė turėtų būti didesnė ir kad paaugliai jaučiasi nebaudžiami. Ką jūs manote apie tai?
– R.D.: Jiems atsakomybė yra taikoma, jie tikrai nėra nebaudžiami. Tačiau yra problemų mokyklose, mokytojų darbe ir mes negalime užsimerkti. Taip pat yra labai suabsoliutintos vaiko teisės. Iš to kyla visos problemos, kurias matome dabar.
– Ką turite omenyje sakydamas, kad vaiko teisės suabsoliutintos? Ar vaikai per daug sau leidžia?
– R.D.: Taip. Jiems užtenka pasakyti, kad mokytojas prieš juos pakėlė balsą ir mokytojas nukentės. Nors nežinia, jis pakėlė balsą, ar ne. Tokių istorijų mokyklose pilna ir daug mokytojų išeina iš darbo. Bet tai yra visai kita tema, kuri šiek tiek rišasi su šiais įvykiais.
– Ar tai yra tėvų auklėjimo spragos?
– R.D.: Tai ir tėvų auklėjimo, ir visuomenės požiūrio spragos. Nesu pedagogikos ekspertas, aš atsakau į baudžiamosios teisės klausimus. Bet, mano asmenine nuomone, vaikai turi per daug laisvės ir jų teisėms skiriamas per didelis dėmesys.
– Ar vaikai ir paaugliai yra žiaurūs? Ar tokie atvejai yra dažni?
– R.D.: Taip, tokių atvejų yra daug, tiesiog šis pakliuvo į viešumą ir garsiai nuskambėjo. Nepilnamečiai yra baudžiami už sunkius nusikaltimus ir atsako už juos. Tokių, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ar tardymo izoliatoriuje bei pradeda nusikaltėlio karjerą ankstyvame amžiuje, yra nemažai.
– Ar tie, kurie nusikalto paauglystėje, yra labiau linkę nusikalsti vėlesniame gyvenime?
– R.D.: Tokių, kurie pradėjo daryti nusikaltimus būdami nepilnamečiai, o tada tęsė juos suaugę bei atliko laisvės atėmimo bausmę už kitus nusikaltimus, yra nemažai.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)