Apie tai, kaip išmokyti aplinkinius apdairumo bei neapsigauti patiems su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius.
– Šią savaitę gavau žinutę su prašymu atnaujinti siuntos adresą. Ar jūs gaunate tokių žinučių?
– Ne tik gaunu, bet ir vedu mokymus kaip kovoti su sukčiais. Galiu pasakyti, kas vyksta po to. Tokios žinutės tikslas yra išvilioti kuo daugiau duomenų iš žmogaus. Jie teigia, kad negalėjo pristatyti siuntos, nes neturėjo adreso. Adresas jiems nėra įdomus, bet vėliau jie prašo įvesti daugiau duomenų. Dažniausiai tai yra telefono numeris ir elektroninis paštas. Tuomet jie sako, kad turi įsitikinti, jog ši siunta tikrai priklauso gavėjui ir prašo prisijungti prie elektroninės bankininkystės. Kartais jie prašo identifikatorių, o kartais užtenka tik asmens kodo, Smart-ID ar mobiliojo parašo. Sukčiai šias technologijas išmano. Be to, duomenis jie pamato iškart kai jie yra suvedinėjami, tad net jei žmogus persigalvos, duomenys vis tiek bus nukopijuoti ir panaudoti tolimesniam sukčiavimui.
– Ką daryti su tokia žinute?
– Trinti, o jei skambins, numerį reikėtų blokuoti. Kai kuriais atvejais yra prašoma suvesti banko kortelės duomenis. Jei sukčiai juos gaus, kortelė kelių minučių bėgyje bus tuščia.
– Ar yra būdų apsaugoti kortelę, pavyzdžiui, nusistatyti limitus?
– Tai nepadės. Net iš kortelės, kurios galiojimas yra pasibaigęs, įmanoma nuimti pinigus. Yra tokių būdų ir aš tas metodikas žinau. Iš mano kortelės taip buvo nuimti pinigai viename lietuviškų bankų. Bankas patvirtino, kad tai yra įmanoma.
Jei turite kortelę, kurioje nėra pinigų ir turite galimybę prisijungti prie bankininkystės, tai dar nereiškia, kad sukčiai nesugebės jūsų pasiekti. Perėmę jūsų elektroninės bankininkystės autorizaciją ar Smart-ID, jie gali į jūsų sąskaitą pervesti pinigų ir gauti kreditus. Norėdami iš jūsų sąskaitos išimti kelis tūkstančius, jie renkasi „Bobutės paskolą“. Tuomet sukčiai turi patvirtinti, kad tai jūsų sąskaita ir pervesti vieną eurą. Paskolos gali būti paimtos iš penkių skirtingų bendrovių.
– Minėjote, kad pats pradėjote apgaudinėti darbuotojus, siekdamas išmokyti juos neapsigauti. Kaip jūs tai darote?
– Aš apgautinėju darbuotojus. Vienas iš pokštų yra nusiųsti darbuotoją atsiimti siuntos. Jis nelaukia jokio siuntinio, bet gauna žinutę ir apsidžiaugia. Kai darbuotojas grįžta, prie durų jau stovi IT specialistas ir juokiasi. Nėra kito būdo. Sukčiai vienaip ar kitaip atras būdą prisikasti iki žmonių ir išvilioti jų pinigus. Todėl tenka mokyti žmones.
– Daug kas sako, kad apgauna tik žioplius, o jų ne. Ar manote, kad apgauna ir kitus?
– Turiu du šimtus žinučių pavyzdžių, kurias galiu siųsti bet kuriam vartotojui. Kai kurios iš tų žinučių siunčiamos telefonu ar elektroniniu paštu, o kai kurios sukasi internetinėse reklamose ir reklamuoja neegzistuojantį banką. Galima sulaukti laiško iš darbdavio apie padidintą algą arba kelionių agentūros dovanų kupono kelionei kruizu.
– Ar žmonės patiki?
– Žmonės patiki ir gauna prizą – dvi savaites mokymų darbovietėje kiekvieną mielą rytą.
– O kas mokymuose yra svarbiausia?
– Mokymai yra įvairūs. Mokome kaip atpažinti sukčių skambučius, žinutes, neaiškias interneto svetaines ar telefono programėles. Pamažu pereiname prie metodikos, kai sukčiai gali skambinti dirbtinio intelekto pagalba. Kol kas sprendžiame, koks balsas bus tinkamesnis, vyro ar moters, jaunesnio ar vyresnio, kas efektyviau paveiks tokį darbuotoją. Bus ir skambučiai, ir žinutės. Bus netgi kolegų vaizdo įrašai.
– Kas signalizuoja, kad tai yra sukčius?
– Jau metus laiko mokau žmones, kad su šeimos nariais reikia susigalvoti slaptažodį, žinomą tik jiems dviems. Aš mėgstu klausti, kur mes paskutinį kartą gėrėme kavą. Tada žmonės pradeda galvoti. O kai pradeda galvoti, jie daro mažiau klaidų. Sukčiai visada bus gudresni. Jie mokosi iš kitose šalyse pasiteisinusių schemų ir pritaiko jas Lietuvai.
Rusų kalba su mumis paskutinį kartą kalbėjo turbūt kada, kai dar ėjome į mokyklą. Kartais sukčiai skambina ir siūlo investicijas rusų kalba, bet juk mes savo rate esame įpratę kalbėti lietuviškai. Nereikia klausytis to, ką kažkas pasakoja rusų kalba. Policija per pastaruosius 30 metų tikrai neskambino jums rusų kalba.
Egzistuoja skambučių centrai Ukrainoje, Moldovoje ir Bulgarijoje, kur darbuojasi lietuviškai kalbantys studentai iš Lietuvos. Reikia nusiteikti, kad sukčiai gali paskambinti iš lietuviško numerio, kalbėti lietuviškai ir jus apgauti. Jūsų tikslas yra nepasiduoti.
– Kai kurie siunčia sukčius toli toli. Ar patartumėte bandyti prigauti sukčių?
– Kuo daugiau laiko sunaudosime, tuo mažiau laiko jiems liks apgaudinėti normalius žmones. O kas nutiktų, jei sugalvotumėte pasiųsti mane? Dvi savaites negalėtumėte naudotis telefonu. Sukčiai naudoja tas pačias metodikas. Jie gali paskambinti iš bet kokio telefono numerio – banko ar net prezidento. Jie turi tokias technologijas. Taip pat jie gali siųsti jums žinutes. Sukčius, kuris daug žino apie jus, bus papiktintas ir norės jums pakenkti. Jis skambins ir siųs žinutes.
– Tai sukčiai gali atakuoti telefoną kelias savaites?
– Jie taip ir daro. Geriau jų niekur nesiųsti, o tiesiog pasakyti, kad negalite kalbėti. Tai yra paprastesnis būdas.
– Sukčiai siunčia sąskaitas, žinutes ir patvirtinimo prašymus. Į kurias vietas reikėtų atidžiai žiūrėti tokiose žinutėse?
– Reikėtų atidžiai žiūrėti į gramatines klaidas. Kol kas jų vis dar yra. Sukčiai naudoja vertėją ir dirbtinio intelekto įrankius, bet tai yra laikina. Po pusmečio ar metų to nebeliks. Taip pat reikia žiūrėti, ar tikrai esate užsisakę kokias nors paslaugas. Sukčiai ras būdą, kaip prieiti prie jūsų, jūsų vaikų ar senelių. Visus juos reikia susodinti ir paaiškinti, kad nereikia atiduoti visko sukčiams. Net ir mano mamą yra apgavę sukčiai.
– Nepaisant to, kad apie tai daug kalbama, statistika rodo, jog pinigai iš žmonių išviliojami kasdien.
– Pati didžiausia suma buvo išviliota iš mano bičiulio tėvo – 2,3 milijono eurų. Tai įvyko užpernai. Iš kur tiek nulių? Klausiau, ar jis nepadaugino nulių, bet ne. Tokia suma buvo išviliota iš vieno Lietuvos verslininko.
Tokia suma buvo išviliota iš vieno Lietuvos verslininko.
– Galbūt tam žmogui ši suma reiškia tiek, kiek man reiškia 200 eurų.
– Ši suma jam buvo reikšminga. Jį vedė metus laiko, jis tikėjo, kad tai yra investicija ir pardavė dalį savo sėkmingų įmonių akcijų. Vaikai apie tai nežinojo, o kai sužinojo, atsirado paranoja. Apie tokius atvejus su didelėmis sumomis sužinau kelis kartus per metus. O su mažesnių sumų apgaulėmis tenka susipažinti bent keletą kartų per mėnesį. Ateina šeimos, konsultuojasi ir prašo pagalbos. Nei valstybė, nei bankai negali padėti. Žmonės jaučiasi nuskriausti ir bijo, kad artėja paskutinioji.
– Kaip galima padėti tokiems žmonėms?
– Tik bendravimu, nes pinigų jie neatgaus. Jei per artimiausias kelias savaites nuo pinigų dingimo jie nesureagavo, yra 90 proc. tikimybė, kad pinigai nebus atgauti. Yra techninė galimybė, kad sukčiai yra Europos Sąjungoje. Kai kuriais atvejais vyksta kratos ir yra uždaromi skambučių centrai, bet galutinis naudos gavėjas gali būti ne Europos Sąjungoje, todėl jų pasiekti yra beveik neįmanoma.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)
(be temos)
(be temos)