Tai pirmoji byla, kurioje spręsti su ES Migracijos ir prieglobsčio paktu susiję klausimai, pirmadienį pranešė LVAT.
Anot teismo, naujasis ES Migracijos ir prieglobsčio paktas iš esmės keičia iki šiol galiojusią Europos prieglobsčio sistemą. Juo siekiama nustatyti bendresnes ir greitesnes procedūras visoje ES, ypač tais atvejais, kai trečiųjų šalių piliečiai neteisėtai kerta ES išorės sieną ir prašo tarptautinės apsaugos.
Teismo teigimu, viena svarbiausių naujovių – pasienio procedūra, leidžianti tam tikrus tarptautinės apsaugos prašymus išnagrinėti dar nesuteikus prašytojui teisės laisvai patekti į valstybės narės teritoriją. Naujos nuostatos pradėtos taikyti birželio 12 dieną.
Pirmoji tokio pobūdžio byla Lietuvoje prasidėjo tuo pat metu, kai pradėtos taikyti naujosios taisyklės. Šiaurės Afrikos valstybės pilietis birželio 12-osios vakare iš Baltarusijos neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną – Lazdijų rajone perplaukė Nemuną.
Atvykęs į Lietuvą jis iš karto tarptautinės apsaugos neprašė. Po šešių dienų asmuo buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste, kai, neturėdamas teisėto buvimo ES pagrindo ir kelionės dokumentų, ketino skristi į Diuseldorfą. Kitą dieną, jau būdamas sulaikytas, jis paprašė tarptautinės apsaugos Lietuvoje.
Migracijos departamentas nusprendė šį prašymą nagrinėti skubos tvarka, taikant naujajame ES reguliavime numatytą pasienio procedūrą. Asmuo buvo apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, tačiau jam nebuvo suteikta teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.
Asmuo teigė, kad toks judėjimo laisvės apribojimas faktiškai prilygsta sulaikymui.
Jis prašė leisti jam gyventi laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų ir argumentavo, kad bendradarbiauja su institucijomis, yra pateikęs paso kopiją, nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar valstybės saugumui ir nepažeidė jam suteiktų leidimų laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos sąlygų.
LVAT šioje byloje teko įvertinti naująjį reguliavimą – ar prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas konkrečioje vietoje nesuteikiant teisės laisvai judėti valstybės teritorijoje laikytinas sulaikymu, ar tai yra atskira, būtent pasienio procedūrai būdinga priemonė.
Teismas konstatavo, kad šiuo atveju asmuo nėra sulaikytas pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatyme įtvirtintas taisykles ir jam nėra paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė.
Teismo teigimu, asmens apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje grindžiamas specialia įstatymo nuostata, taikoma asmeniui, siekiančiam tarptautinės apsaugos, pasienio procedūros metu.
LVAT pažymėjo, kad pasienio procedūros metu taikomas judėjimo laisvės ribojimas siejamas ne su individualiai nustatyta būtinybe asmenį sulaikyti, bet su pačios pasienio procedūros taikymu ir įstatyme nustatytų sąlygų buvimu.
„Todėl vien tai, kad asmuo bendradarbiauja su institucijomis, nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar valstybės saugumui arba tinkamai naudojasi leidimais laikinai išvykti, savaime nereiškia, kad jam nebegali būti taikomas pasienio procedūrai būdingas judėjimo laisvės apribojimas“, – teigia teismas.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog pasienio procedūra asmeniui taikoma nepagrįstai ar kad atsirado aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti nutraukta.
Migracijos departamentas liepos 7 dieną nusprendė nesuteikti minėtam asmeniui tarptautinės apsaugos, išsiųsti jį į kilmės valstybę, dvejus metus uždrausti atvykti į Lietuvą ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
Šį sprendimą asmuo apskundė. Regionų administracinis teismas liepos 30-ąją jo skundą atmetė. Migrantas apskundė ir šį sprendimą.
LVAT atmetė Šiaurės Afrikos valstybės piliečio apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
(be temos)