Dar visai neseniai sukčių skambučiai lietuviams kainuodavo tūkstančius eurų. Tačiau dabar – netikėtas pokytis.
„Antrąjį ketvirtį telefoninių sukčiavimų žala buvo mažesnė nei pirmąjį ketvirtį, ir ganėtinai ryškiai – 50 procentų“, – teigė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.
Nuo sausio iki kovo iš Lietuvos gyventojų telefonu išviliota beveik 700 tūkstančių eurų, o nuo balandžio iki birželio – jau tik 300 tūkstančių.
„Kažkada skambinėdavo, dabar nebeskambina. Paprasčiausiai nebeatsiliepiu, po kurio laiko ir dingo“, – pasakojo praeivis.
„Dabar jau neskambina, o buvo skambinę“, – sakė vyras.
Ne tik gyventojai, bet ir mobiliojo ryšio operatorius patvirtina: sukčiai kažkur pasislėpė.
„Blokuodavome per dieną 50–70 tūkst. apgaulingų skambučių, šiai dienai turime 3–5 tūkst. – daugiau nei 10 kartų mažiau“, – aiškino „Tele2“ kredito ir rizikos kontrolės vadovas Linas Marcinkevičius.
Skambučių sumažėjo. Klausimas tik vienas – kodėl?
„Sukčių tinklui būdingi pokyčiai – tai pakyla, tai sumažėja“, – teigė E. Lukošienė.
Ar gali būti, kad tam įtakos turėjo Ukraina? Šį mėnesį Kyjive atskleista organizacija, kuri už kyšius dengė sukčių skambučių centrus ir padėjo plauti jų pinigus. Anot tyrėjų, schemą galėjo organizuoti vienas iš aukštų Generalinės prokuratūros vadovų.
„Ukraina nieko panašaus dar nėra mačiusi“, – sakė Ukrainos tyrėjas.
Ukrainos parlamentas jau atleido generalinį prokurorą Ruslaną Kravčenką. Nors jis pats kaltę verčia antikorupcijos pareigūnams.
„Mano nuomone, tai tiesiog reakcija į mūsų operaciją „Kartagina“, – teigė prokuroro atstovas,
Kaip skelbiama, šiame sukčių tinkle – aukos ne tik ukrainiečiai. Tačiau nei Lietuvos policija, nei prokuratūra neturi informacijos, ar nukentėjo ir lietuviai.
„Dauguma, sakyčiau, 99 procentai apgaulingų skambučių vykdomi iš užsienio“, – aiškino L. Marcinkevičius.
Ir sutapimas ar ne, mobiliojo ryšio operatorius pastebėjo neįprastą aktyvumą.
„Matėme suaktyvėjusį mūsų tinklo kortelių išvežimą į Ukrainą. Kai pamatai anomaliją, kai keli šimtai SIM kortelių atsiranda Ukrainoje“, – pasakojo L. Marcinkevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Bankininkė teigia, kad sukčių skambučių lūžis išties galėjo įvykti dėl Ukrainos. Tik nebūtinai dėl operacijos „Kartagina“. Ukrainoje išardytas ne vienas sukčių skambučių centras.
„Nuo to laiko, kai rugpjūčio mėnesį paskelbta, kad Ukrainoje uždaryti 94 telefoninio sukčiavimo centrai, matome akivaizdų poveikį Lietuvoje. Nuo to momento nefiksavome naujų telefoninio sukčiavimo atvejų“, – teigė SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė.
Anot D. Uosytės, sumažėjo ir įprastų didelių nuostolių.
„Vidutinis telefoninio sukčiavimo nuostolis siekdavo virš 5 tūkst. eurų. Tai šiandien neturėjome nė vieno tokio sukčiavimo. Kol kas galima sakyti, kad to vidutinio nuostolio gyventojai nepatiria“, – aiškino D. Uosytė.
Tačiau specialistai ragina neskubėti skelbti pergalės. Sukčiai nedingo. Jie keičiasi.
„Nereikia būti per dideliais optimistais. Vieną centrą uždarius, jie persigrupuoja ir gali atidaryti kitą centrą“, – perspėjo E. Lukošienė.
Ir skaičiai tai rodo. Telefoninių sukčiavimų žala sumažėjo. Tačiau bendras sukčiavimo atvejų skaičius – ne. Antrąjį ketvirtį užregistruota beveik 4000 sukčiavimo atvejų – 14 procentų daugiau nei pirmąjį ketvirtį.
„Nesakyčiau, kad karas laimėtas. Kova – galbūt taip“, – teigė L. Marcinkevičius.
Vakar sukčius buvo telefono gale. Šiandien jis gali būti žinutėje, svetainėje ar elektroniniame laiške.
„Kada skambina per „Gmail“ programėlę, kada per visą ekraną užsidega banko pranešimas ir tu turi galimybę atsiliepti“, – pasakojo L. Marcinkevičius.
Kodėl būtent lietuviai taip traukia aferistus? Viena priežasčių išlieka kalba.
„Baltijos regione dar turime rusakalbių asmenų, suprantančių rusų kalbą. Tai čia ir būdavo viena priežasčių, kodėl taip lengvai nukenčia, patiki“, – aiškino D. Uosytė.
„Nelabai gražiai kalbėjo lietuviškai, netiksliai žodžiai, su akcentu. Jaučiu tą akcentą iškart ir pradedu kalbėti rusiškai“, – pasakojo praeivė.
Vien nuo balandžio iki birželio sukčiai iš žmonių šiemet bandė išvilioti daugiau kaip 13 milijonų eurų. Beveik 5 milijonai – prarasti.
Naujausi komentarai