Praėjusią savaitę Lietuvą sukrėtė du kraupūs moterų nužudymai. Viena moteris buvo nužudyta Vilniaus rajone, Avižieniuose. Paaiškėjo, kad dėl įtariamo žudiko smurto prieš sugyventinę išvakarėse buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Kita moteris buvo nužudyta Varėnos rajone – ją nušovė vyras.
Lietuvoje kasmet išduodama keliolika tūkstančių apsaugos orderių, tačiau dalis jų neveikia, nes smurtautojai orderius pažeidžia, o policija ne visada spėja reaguoti. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo įtvirtinti ilgalaikį orderį, griežtinti atsakomybę už jo pažeidimus ir plėsti elektroninio stebėjimo priemones.
Ar tai suveiktų? Kodėl smurtautojai orderių nepaiso? Kaip pertvarkyti sistemą, kad apsauga būtų reali, o ne popierinė? Apie tai su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro tyrėja Laura Zaleskienė (toliau – L.Z.), Moterų informacijos centro programų vadovė Dovilė Masalskienė (toliau – D.M.), Vilniaus universiteto kriminologas dr. Gintautas Sakalauskas (toliau – G.S.) bei socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė (toliau – R.G.).
– Kam ir kokia tvarka skiriamas orderis?
– L.Z.: Statistiniai duomenys matuojami remiantis policijoje registruotais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Pastarųjų metų statistika rodo, kad policija kasmet gauna apie 55 tūkstančius pranešimų. Šis skaičius yra nusistovėjęs ir stipriai nesvyruoja. Į statistiką įskaičiuojamos ir registruotos nusikalstamos veiklos dėl smurto artimoje aplinkoje, ir pavojaus rizikos vertinimai, ir išduoti apsaugos nuo smurto aplinkoje orderiai.
– Kiek orderių skiriama per metus?
– L.Z.: Nuo 19 iki 21 tūkstančio.
– Ar orderis yra įsipareigojimas nesiartinti prie aukos?
– L.Z.: Taip, bet turime atskirti du procesus. Kai policija reaguoja į tokius pranešimus, pirmiausia yra atvykstama į vietą, įvertinamos aplinkybės ir nusprendžiama, ar pakanka duomenų pradėti ikiteisminiam tyrimui. Kitu atveju, jei nenustatome nusikalstamos veiklos požymių, mes atliekame pavojaus rizikos vertinimą. Šis vertinimas yra numatytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, kuris įsigaliojo 2023-ųjų liepos mėnesį. Policija vadovaujasi šiame įstatyme numatytomis procedūromis.
– Kiek orderių yra pažeidžiami?
– L.Z.: Atlikus pavojaus rizikos vertinimą, skiriame apie 20 tūkstančių orderių. Didžiausia problema, kurią pastebi policija, yra ta, kad 24 proc. asmenų orderius gauna pakartotinai. Orderio įpareigojimų pažeidimų yra nemažai. 2025 metais nustatėme apie 7,5 tūkstančio orderio pažeidimų, o pakartotinai pažeidimus padarė per 3 tūkst. asmenų.
– Ką galima pasakyti, remiantis statistika? Kiek orderiai yra veiksmingi ir ar moterys yra ginamos?
– D.M.: Noriu pabrėžti, kad orderis yra prevencinė priemonė. Matome, kad sistema nėra išbaigta. Nėra papildomų sankcijų ar priemonių, jei pirmą kartą skirta prevencinė priemonė nesuveikė. Administracinių nusižengimų kodeksas numato tam tikras priemones dėl orderio pažeidimų, bet jei prevencinė priemonė yra skiriama pakartotinai, vadinasi, ji yra neefektyvi. Kai situacija yra vertinama, klausimynas suponuoja, kad vertinamas tik konkretus įvykis. Tačiau nėra atsižvelgiama į sisteminio smurto ar persekiojimo riziką. Orderis rizikos neklasifikuoja.
– Kokio dydžio baudą užtraukia orderio pažeidimas?
– L.Z.: Orderio pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę. Numatoma bauda nuo 80 iki 320 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 300 iki 780 eurų.
– Ar, jūsų požiūriu, baudos yra pakankamai atgrasančios?
– L.Z.: Atsakomybės griežtinimas kaip pavienė priemonė neužtikrina apsaugos smurtą ar pavojų patiriančioms moterims, nes reikalingos kompleksinės priemonės. Reikalingas intensyvesnis darbas su smurtautojais, intervencija ir socialinės pagalbos priemonių didinimas.
– Ar atsainus institucijų požiūris irgi yra problema?
– D.M.: Būna įvairių situacijų. Kartais skiriamas orderis, bet kalbėdami su nukentėjusiąja, girdime apie fizinio smurto apraiškas, dėl kurių turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau turime pagalbinį tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmą, kuris pradeda spręsti ir identifikuoti tokius atvejus. Ne viską pavyksta įgyvendinti 100 proc. taip, kaip parašyta, bet turime galimybę pagelbėti moterims ir keisti situaciją proceso metu.
– Esame įpratę, kad kol kažkas neatsitinka, niekas apie tai nekalba. Apie ką šiandien reikėtų kalbėti?
– G.S.: Nesiečiau šių dviejų atvejų su tendencijomis. Dėl dviejų atvejų teigti, kad sistema neveikia, nėra tikslu ar moksliškai, empiriškai pagrįsta. Turime dešimtis tūkstančių kitų atvejų, tad klausimas, ar tuomet sistema veikia, ar ne. Norėčiau pabrėžti, kad turime mažiausią per praėjusius metus nužudytų moterų skaičių – 15. Tai yra du kartus mažiau, nei buvo prieš 10 metų.
– Koks faktorius lemia tai, kad smurto atvejų mažėja, o ne daugėja?
– G.S.: Kolegos kriminologai prieš 10 metų darė tyrimą. Socialiniai, ekonominiai aspektai turi tiesioginę koreliaciją su smurtu. Kuo daugiau yra pasitikėjimo valstybe, jos institucijomis, kuo didesnė lyčių lygybė, tuo smurto yra mažiau.
– Rita, kaip šiuos du nužudymus vertina sistema, kuriai atstovaujate jūs?
– R.G.: Pritariu Gintautui, kad nereikėtų šių dviejų atvejų sieti. Matome, kad smurto mažėja, bet ar gerai, kad nebepasitikime institucijomis ar teisėsauga? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija labai daug investuoja į prevenciją – mokymus, švietimą ir nacionalines kampanijas. Kalbame apie smurto artimoje aplinkoje atpažįstamumą ir tai, kokia pagalba yra prieinama. Labai svarbus ir specialistų pasirengimas bei tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš savo pusės daro viską. Jau pusantrų metų dirbame ties smurto artimoje aplinkoje įstatymu, stipriname specialistus, pagalbos prieinamumą ir prevenciją.
– Kodėl pasiūlėte ilginti dviejų mėnesių orderio laikotarpį?
– R.G.: Link įstatymo pakeitimo einame su dviem orderiais: su skubiuoju, 15 dienų orderiu, kuris veikia kaip prevencinė priemonė ir su ilgalaikiu orderiu. Policija pritaria ilgalaikiam orderiui. Dar diskutuojame, ar jo trukmė bus du, keturi ar šeši mėnesiai. Tai spręs teismas. Noriu pasakyti, kad su bausmėmis einame griežtesniu keliu. Smurtinio elgesio programos neveikia, apie tai kalba ir nevyriausybinės organizacijos. Tos programos veikė geranoriškumo principu, galimas smurtautojas atsisakydavo dalyvauti ir tada buvo galima išrašyti baudą. Dabar mes einame griežtinimo keliu. Valstybė vieną kartą suteiks galimybę smurtinio elgesio keitimo programoje dalyvauti nemokamai. Neįvykdžius sąlygų, reikės susimokėti ir dar papildomai sumokėti baudą. Nevyriausybinės organizacijos ir vyrų krizių centrai kalba apie tai, kad savanoriškumo eiti į programas nėra ir nebuvo.
– Gintautai, ką siūlote, kaip žmogus, kuris daug metų nagrinėja smurto temą? Ką galėtume daryti geriau?
– G.S.: Pirmiausia reikėtų supratimo ir analizės. Yra politinių sprendimų, kurie priimami, kai politikai nori parodyti, jog kažką daro, kažką keičia, tačiau, praėjus daugiau laiko, pasirodo, kad pokyčių nelabai yra. Tad pirmiausia reikėtų analizės, įžvalgų ir ilgalaikės perspektyvos – ką norime pakeisti ne šiemet ar kitąmet, o 10 metų perspektyvoje. Reikia turėti ilgalaikį tikslą.
Iki šiol nesuprantu, kodėl nėra ratifikuojama Stambulo konvencija. Tai yra tarptautinis susitarimas, kuris įpareigoja Vyriausybę imtis ilgalaikės strategijos. Be to, kultūrinis aspektas yra labai svarbus. Reikia mokyti piliečius nesmurtinio bendravimo, nesmurtinio konfliktų sprendimo, lyčių lygybės, kovoti su diskriminacija.
– Ką Stambulo konvencija duotų praktine prasme?
– G.S.: Tai duotų ilgalaikę perspektyvą ir aiškų sutarimą, parodymą, kad mes siekiame smurto mažinimo lyties pagrindu.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
Naujausi komentarai