Trečiadienį išplatintame pranešime advokatas rašo, kad prašymas grindžiamas šių metų liepos 7 dienos Konstitucinio Teismo (KT) nutarimu. Juo dalis Žvalgybos įstatymo nuostatų, reglamentavusių slapto informacijos rinkimo pratęsimą, informacijos saugojimą, perdavimą ir naudojimą, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Prašyme LAT argumentuojama, kad Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintos nuostatos buvo tiesiogiai susijusios su R. Kurlianskio baudžiamojoje byloje naudotos žvalgybos informacijos gavimu ir perdavimu baudžiamajam procesui.
Todėl teismo prašoma atnaujinti bylą ir iš naujo įvertinti, ar šių duomenų gavimas ir panaudojimas atitiko konstitucinius teisėtumo, pagrįstumo ir proporcingumo reikalavimus.
Abejonių dėl Žvalgybos įstatymo nuostatų gynyba kėlė nagrinėjant bylą visose trijose instancijose. Buvo ginčijamas ir pagal šias nuostatas surinktų duomenų leistinumas, tačiau teismai, įskaitant LAT, tuomet nematė pagrindo kreiptis į KT.
Bylai pasibaigus, R. Kurlianskis kreipėsi į KT su individualiu konstituciniu skundu. Liepos 7 dieną KT paskelbė sprendimą: dalis ginčytų Žvalgybos įstatymo nuostatų pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Vienas iš prašyme išskiriamų epizodų – 2015 metais viešbučio „Amberton“ restorane užfiksuoti R. Kurlianskio ir tuometinio Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko pokalbiai. Prašyme nurodoma, kad Žvalgybos įstatymo pagrindu surinkta informacija buvo perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai ir tapo vienu iš faktinių pagrindų pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą.
Taip pat keliamas klausimas dėl 2018 metais Valstybės saugumo departamento parengtos pažymos, kurioje buvo apibendrinta ilgesnį laikotarpį rinkta žvalgybos informacija ir kuria buvo remiamasi nagrinėjant baudžiamąją bylą.
Advokatas pabrėžia, kad KT nutarimas savaime nereiškia nei apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimo, nei automatinio byloje naudotų duomenų pripažinimo neleistinais.
„Konstitucinis Teismas nesprendė Raimondo Kurlianskio kaltės ir nevertino konkrečių baudžiamosios bylos įrodymų. Būtent todėl reikalingas baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo vertinimas. Klausimas yra labai konkretus: ar žmogaus nuteisimui galėjo būti naudojami duomenys, kurių gavimo, saugojimo ir perdavimo teisinis reguliavimas vėliau pripažintas neatitinkančiu Konstitucijos reikalavimų“, – teigia advokatas G. Danėlius.
Naujausi komentarai