„Iš tikrųjų teisme V. Antonovas faktinių aplinkybių, išdėstytų nuosprendyje, kaltinamajame akte, neginčija, teigia, kad taip, darė neteisėtai, nusikalstamai veikas, neva gelbėjęs banką. Bet nėra vis tiek to tokio nuoširdumo, nes kai ir teismas bando klausti, ir prokuroras, ir kiti teismo dalyviai, konkrečias detales bando „apvelti“, papasakoti apibendrintus kažkokius teiginius apie bendrus bankinius procesus“, – žurnalistams antradienį teisme sakė D. Stankevičius.
„Bet konkrečių schemų taip vadinamų tiesiogiai neįvardina arba stengiasi vengti įvardinti, tai toks dviprasmiškas jausmas – lyg bando nuoširdžiai kalbėti, bet didelio nuoširdumo nejaučiu“, – aiškino prokuroras.
Antradienį Apeliacinio teismo posėdyje tęstas birželį atverstos baudžiamosios bylos nagrinėjimas.
Anot prokuroro, šioje byloje dėl didelės vertės turto pasisavinimo yra vienas aiškus civilinis ieškinys, kuriame nurodytos konkrečios sumos, o Lietuvoje nuteistas V. Antonovas civilinių ieškinių turi ir kitose šalyse – Latvijoje, kur vyksta su „Krajbanka“ susijęs procesas, ir Rusijoje.
„Jis pats savo finansuose sunkiai susigaudo, nes jam daug kas reiškia pretenzijų, o šioje byloje nėra ginčo dėl ieškinio, jis aiškus, vienas“, – tikino D. Stankevičius.
„Panašius nusikalstamus veiksmus jis darė ir „Krajbanke“, dėl ko jis Latvijoje nuteistas ir dėl ko latviai prašo (ekstradicijos – ELTA) iš Lietuvos, bet tai atskiri klausimai tarptautiniai. Kiek žinau iš bylos duomenų, panašiai jis darė ir Rusijoje, panašias aferas, nusikalstamas veiksmus, už ką jis jau atsėdėjo“, – teigė prokuroras.
Gegužę skelbta, kad Latvija kreipsis į Lietuvą su prašymu išduoti „Latvijas Krajbanka“ bendrasavininkį V. Antonovą.
Pasak D. Stankevičiaus, jo vertinimu, buvęs „Snoro“ vadovas pirmiausia Lietuvoje turėtų atlikti jam teismo skirtą bausmę.
„Aš matau situaciją taip – jeigu (Apeliacinis – ELTA) teismas paliks galioti bausmę ar paskirs kažkokią kitą, jis turės ją atbūti Lietuvoje ir tik tada Lietuva perduotų jį Latvijai. Aišku, gali būti tarpinis variantas, toks įmanomas tarptautinis instrumentas, tai laikinai perduoti tam tikriems veiksmams atlikti, bet nenorėčiau labiau plėstis, nes galiu ir klysti“, – teigė prokuroras.
Kaip skelbė ELTA, Vilniaus apygardos teismas V. Antonovą kartu su kitu buvusiu „Snoro“ akcininku ir vadovu Raimondu Baranausku 2024 m. rudenį nuteisė kalėti daugiau nei dešimt metų, apkaltinamasis nuosprendis jiems buvo paskelbtas už akių.
Generalinės prokuratūros teigimu, iš jų solidariai konfiskuota 105 mln. eurų valstybės naudai.
Šį teismo sprendimą nuteistieji apskundė, dėl to dabar bylą nagrinėjimą tęsia Apeliacinis teismas. R. Baranauskas šiuo metu slapstosi Rusijoje.
Abu buvę „Snoro“ vadovai pirmos instancijos teismo pripažinti kaltais dėl didelės vertės – daugiau nei 509 mln. eurų – banko turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.
Jie taip pat nuteisti ir dėl apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.
Nacionalizuotam bankui „Snoras“ bankroto byla buvo iškelta 2011 metų lapkričio 16-ąją.
Naujausi komentarai