Paąžuolės kaime atvykęs pašalinti ant kelio nuvirtusio medžio ugniagesys Rimas Čiuryla neteko sąmonės. Gulintį vyrą pastebėjo pro šalį važiavęs gyventojas.
„Buvo pranešta 112, žmonės sustojo, atvažiavo policija ir buvo pradėti pirmieji gaivinimo darbai“, – teigė Varėnos rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos direktorius Ramūnas Navickas.
Tiesa, gyvybės išgelbėti nepavyko – ugniagesys mirė. Vyrui buvo 54 metai.
„Nėra gydytojų išvadų, bet pirminiais duomenimis – širdies infarktas“, – tvirtino R. Navickas.
Prieš mėnesį skaudi netektis sukrėtė ir Lazdijų rajoną – 60 metų ugniagesys mirė gesindamas gaisrą miške, nes tarnybos metu jam sustojo širdis.
„Pagal darbo sutartį dirbantys asmenys ir savivaldybių ugniagesių komandų atstovai gali dirbti ne tik iki 65 metų ir daugiau, o amžiaus ribojimo nėra“, – neslėpė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovas Renatas Požėla.
Vadinasi, savivaldybių ugniagesiai dirba tol, kol leidžia sveikata. Amžiaus riba, t. y. iki 55 metų, taikoma tik statutiniams ugniagesiams, nors jų atsakomybės beveik nesiskiria.
„Pareigūnai ugniagesiai nemiršta darbo metu, bet kalbant apie savivaldybių priešgaisrines tarnybas, ten tokių atvejų pasitaiko dažniau. Matyt, patikrinimai labiau formalūs“, – komentavo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Miroslavas Gerasimovičius.
Statutinių pareigūnų sveikatą tikrina Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras, o savivaldybių ugniagesių – šeimos gydytojai.
„Žiūrima kur kas rimčiau nei tuomet, kai nueini į savo rajono polikliniką ir apsiriboji pokalbiu tik su šeimos gydytoju. Nežinau tiksliai, kokios ten procedūros, bet manau, kad kur kas paprastesnės“, – teigė M. Gerasimovičius.
„Patikrinama kardiograma, atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, reikia pasirodyti pas akių gydytoją, ausų, nosies ir gerklės gydytoją bei neurologą – tai turi būti būtinai“, – dalijosi Varėnos sveikatos centro šeimos gydytojas Ričardas Gulbinas.
Tiesa, pasak ugniagesių vado, kai kurie gydytojai sveikatos patikrinimų metu užsimerkia prieš tam tikras problemas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Įvykus tragiškiems įvykiams, pasirodo, kad ugniagesiai kentėjo nuo įvairių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, astmos“, – aiškino R. Požėla.
Be to, pašnekovas atkreipė dėmesį ir į savivaldybių ugniagesių gelbėtojų budėjimą po vieną.
„Mes paskaičiavome, kad iš 300 komandų bent vasaros laikotarpiu apie trečdalis budi po vieną. Antro žmogaus buvimas galėtų čia ir dabar išgelbėti gyvybę“, – sakė PAGD vadovas.
Vienas įvykio vietoje Varėnos rajone dirbo ir sekmadienį miręs ugniagesys.
„Netikėtai gali ištikti infarktai, insultai, o mes jų prognozuoti negalime“, – komentavo R. Gulbinas.
„Reikėtų įvesti cenzą, kad po 65 metų ugniagesiai negalėtų dirbti“, – kalbėjo M. Gerasimovičius.
LNK.LT primena, kad ugniagesių gelbėtojų atlyginimas vidutiniškai siekia 1,3 tūkst. eurų „į rankas“.
(be temos)