– Tyrimas rodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį apgaulingų skambučių ir SMS žinučių sumažėjo penkis kartus. Kas padėjo to pasiekti? Ar jau galima džiaugtis, kad sukčių mažėja?
– Ryšių reguliavimo tarnyba yra įpareigojusi operatorius techninėmis priemonėmis blokuoti apgaulingus skambučius ir žinutes arba skambučius ir žinutes, turinčius apgaulės požymių. Priemonės, kurias taiko operatoriai, veikia. Tačiau sukčių tikslas bet kuriuo atveju yra apgauti klientą, vartotoją, gyventoją ar verslą. Todėl jie naudojasi kitais būdais, pereina į kitus komunikacijos kanalus.
– Į kokius kanalus jie pereina? Apgaulingų skambučių ir žinučių galbūt pavyksta sumažinti, bet tai tikrai nereiškia, kad mažėja pačių sukčių ar nukentėjusių žmonių. Kokios dabar naujausios schemos?
– Naudojamos įvairios bendravimo programėlės. Turime suprasti, kad mūsų gyvenimas persikėlė į skaitmeninę erdvę – ten dirbame, mokomės, studijuojame, bendraujame, naudojamės internetu. Gyvenimas be skaitmeninio pasaulio turbūt jau neįsivaizduojamas. Sukčiai naudojasi bendravimo programėlėmis, bando individualiai kreiptis į vartotojus. Be abejo, naudojasi ir skambučiais iš užsienio, klastotais numeriais. Tačiau tokius skambučius operatoriams pavyksta sustabdyti ir užblokuoti. Lietuvoje turime pakankamai gerai veikiančią apgaulingų skambučių ir žinučių blokavimo sistemą, taip pat blokuojamos žinutės, kuriose yra žalingų nuorodų. Norint pasiekti dar geresnių rezultatų, panašias priemones turėtų taikyti ir kitos Europos šalys. Šiuo metu imamasi priemonių, kad sistema būtų vieningesnė, nes apgaulingų skambučių ir žinučių sulaukiame ne tik iš trečiųjų, bet ir iš Europos Sąjungos šalių.
– Kalbant apie programėles, ar, pavyzdžiui, „Messenger“ galima gauti žinutę neva iš banko?
– Tikrai taip. Tačiau pats bankas per „Viber“, „Messenger“ ar kitas bendravimo programėles nesikreipia.
– Bet sukčiai gali tai daryti?
– Taip, sukčiai tai daro. Ir ne tik prisidengdami bankais, bet ir Valstybine mokesčių inspekcija, policija. Jie pateikia įvairias gyvenimiškas situacijas: esą viršijote greitį, esate skolingas Mokesčių inspekcijai, jus persekioja antstoliai ar gavote siuntą. Sukčiai bando sukurti skubos jausmą – kad viskas labai svarbu ir reikia veikti greitai. Gyventojai kartais paslysta, suklysta, bando prisijungti ir tokiu būdu atskleidžia savo asmens duomenis bei yra apgaunami. Kalbant apie kibernetinį saugumą, be techninių priemonių labai svarbus ir žmogiškasis faktorius. Žmogus gali būti ir stiprioji, ir silpnoji grandis. Budrūs turi būti tiek gyventojai, tiek verslai. Pasitaiko ir investicinio sukčiavimo atvejų, kai žmonės praranda labai dideles pinigų sumas. Todėl reikia pasitikrinti informaciją, įtartinus kontaktus blokuoti ir apie juos pranešti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kam ir kokiais atvejais reikėtų pranešti?
– Jeigu pastebėjote, kad sumokėjote pinigus ir įtariate, jog susidūrėte su sukčiumi, nedelsiant reikia pranešti tiek bankui, tiek policijai. Jeigu tik įtariate sukčiavimą, taip pat galite kreiptis į policiją. Veikia ir Ryšių reguliavimo tarnybos „Švaraus interneto“ linija, kur galima pranešti apie žalingas nuorodas, neteisėtą ar žalingą turinį, pavyzdžiui, susijusį su vaikais. Taip pat galima kreiptis į Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą. Informaciją pateikti užtrunka vos pusę minutės. Tokiu būdu apsaugote ne tik save, bet ir kitus.
– Vadinasi, verta pranešti ir apie įtartinas žinutes, ir apie skambučius, ir apie kontaktus programėlėse?
– Be abejo. Taip didiname savo budrumą ir pasirūpiname, kad nebūtų apgauti kiti. Bendromis jėgomis galime kovoti su sukčiais.
Naujausi komentarai