Lenktynės gatvėse, alkoholis, greičio viršijimas ir Kelių eismo taisyklių (KET) nepaisymas – tai kasdienės problemos, su kuriomis susiduria eismo dalyviai. Tačiau valdžia tyli. Nė vienas politikas nepateikė pasiūlymų, ką reikėtų keisti. O gal šis įvykis tik iliustruoja, kad aplinkybės neįveikiamos? Apie tai su „Žinių radijo“ žurnalistu kalbasi Lietuvos policijos viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys (toliau – V.G.), vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas (toliau – A.P.) ir Seimo narys Karolis Neimantas (toliau – K.N.).
– Ar šis įvykis Žirmūnuose sukėlė jums kokių nors naujų pamąstymų?
– V.G.: Tai skaudi nelaimė, rezonansinis įvykis, bet negaliu sakyti, kad jis išsiskiria. Šiandien Lietuvos keliuose turime 53 žuvusius žmones. Tiek telpa į nedidelį lėktuvą ir jei jis nukristų, kalbėtume apie tai pusę metų. Policija visada rodo iniciatyvą prevenciniams pokyčiams. Jau senokai buvo pateiktas pasiūlymas leisti policijai nakties metu su nežymėtais automobiliais vykdyti eismo kontrolę, kas dabar yra draudžiama. Kalbame apie nelegalias lenktynes, kurias reikia užfiksuoti. Tačiau pasiūlymui buvo nepritarta. Galbūt vėl prieisime prie svarstymų ir politikai imsis priemonių.
– Kaip avariją sukėlusi mergina gavo teisę vairuoti? Ar vairavimo egzamino reikalavimai yra maži?
– A.P.: Ne, reikalavimai nėra paprasti. Tik 25 proc. žmonių vairavimo egzaminą išlaiko iš pirmo karto. Tokių mažų skaičių nėra nei mokykloje, nei universitete. Tačiau egzaminas netikrina žmogaus psichofiziologinių savybių bei jo elgsenos. Mes tikriname vairavimo gebėjimus. Savo mokiniams sakau, kad jei patikrinsime kelių erelio vairavimo įgūdžius, būsime maloniai nustebinti. Jis šauniai vairuoja, moka valdyti slystantį automobilį, greitai įveikti posūkį, bet kam jis tuos įgūdžius panaudoja? Gebėjimas vairuoti yra niekaip nesusijęs su elgsena.
– Ar išskirtinumu pats autoįvykis nėra niekuo ypatingas?
– V.G.: Be abejo, išsiskiria, tai tragiškas eismo įvykis. Tačiau kalbėti reikėtų apie tai, kiek visuomenės reakcijų ir audrų jis sukėlė. Šiuo atveju sau ir kitiems aš užduodu klausimą, kodėl tokių reakcijų nekyla, kai matome Lietuvos žvaigždes, vairuojančias transporto priemonę ir mobiliuoju telefonu filmuojančias pačios save. Toks elgesys yra vienas žingsnis iki nelaimės, nes atitraukiamas dėmesys nuo vairavimo. Visuomenė tai toleruoja, bet susikoncentruoja, kai nutinka eismo įvykis.
– Toks jausmas, lyg politikų reakcijos į šį įvykį nebuvo didelės. Ar pro jūsų ausis ši informacija praėjo?
– K.N.: Atvirai sakant, rezonansinių sprendimų viduje šiuo klausimu negirdėjau. Viena vertus, džiaugiuosi, kad kalbame šia tema, nes ji yra aktuali. Tačiau liūdna, kad prisimename šias temas tik po tokių tragiškų nelaimių. Šis pavyzdys rodo, kad politika ne tik Lietuvoje, bet visame Vakarų pasaulyje yra neįgali spręsti klausimus nesant problemai. Tik tada, kai atsiranda problema, tokius klausimus pradedame kelti į viešumą, keičiasi piliečių nuomonė apie tai, kaip reikėtų reaguoti bei elgtis.
– Esate įvairių iniciatyvų autorius dėl kelių eismo taisyklių keitimo. V. Grašys sakė, kad teikė pasiūlymą. Kodėl politikai į tai nereaguoja?
– K.N.: Yra nerašyta taisyklė, kad atimti iš žmogaus – sankcionuoti, duoti baudas turi Vyriausybė. Seimo narys to daryti negali. Aš buvau tas, kuris norėjo sankcionuoti ir man rodė pirštą prie galvos, sakė, kad atsimins mane kaip tą, kuris nori bausti. Bet aš nenoriu bausti, tenoriu parodyti, kaip galima spręsti vienas ar kitas problemas. Kalbant šia tema, sprendimo variantų yra daug. Visuomet palaikau policijos iniciatyvas ir į mane galima kreiptis, padėsiu tiek su įstatymo pataisomis, tiek su projektais.
Yra šalininkų, kurie sako, kad žmonių reikia nebausti, reikia juos edukuoti. Tačiau statistika rodo, kad tai nėra veiksminga. Edukuoti yra svarbu, bet tokias problemas sprendžia sankcijos.
– Ar įstatymais galima išspręsti šias problemas?
– A.P.: Žinoma, kad galima. Atimkime pensininkams teisę vairuoti. Dažnai kalbama apie tai. K. Neimantas puikiai pastebėjo, kad reikia daug įvairių priemonių. Mes visi skirtingi ir mus veikia skirtingos poveikio priemonės. Vieniems pakanka švietimo ir paaiškinimo žodžiu, kitam reikia bausmės. Visos priemonės, kurios veda link avaringumo mažinimo, yra tinkamos.
– Ką atsakė sprendimų priėmėjai, kai pateikėte pasiūlymą dėl nežymėtų automobilių patruliavimo keliuose?
– V.G.: Buvo įvairių nuomonių. Kai kurie sakė, kad tuo pasinaudos banditai ir apsimetę policijos pareigūnais bandys plėšti žmones, kaip 90-aisiais. Mes esame įsitikinę, kad tai būtų papildomas įrankis policijai, kuris leistų vykdyti kontrolę ir atgrasyti nuo tam tikro elgesio. Šiuo metu mes vykdome patruliavimą nežymėtais policijos automobiliais ir tamsiu paros metu, bet stabdyti tos priemonės ir patraukti vairuotojo atsakomybėn su nežymėtu automobiliu negalime.
– Ar politikams reikia patarimų iš tų, kurie yra arčiau eismo?
– K.N.: Tikrai taip. Teorija nuo praktikos dažnai daug kuo skiriasi. Politika yra teorija, o V. Grašys ir A. Pakėnas yra praktikai. Svarbu priimti pasiūlymus iš praktikų, nes jie yra mūsų ausys ir akys, savo srities profesionalai.
– Kokių praktinių veiksmų reikėtų imtis?
– K.N.: Vienas iš puikių sprendimų galėtų būti galios ribojimas, toks, kokį turi dviratės transporto priemonės. Didelė problema yra pareigūnų trūkumas. Prieš metus Lietuvoje trūko 1000 pareigūnų. Kiek tuomet jų trūksta gatvėse? Kai vairuodami pamatome patruliuojantį pareigūną, tampame budresni, labiau susikaupiame ir nenorime kelti įtarimo. Jei galėtume sukurti pareigūnams geresnes sąlygas, suteikti didesnius atlyginimus, tai padėtų kaip kompleksinio sprendimo dalis.
– Ar greičio viršijimas yra viena iš didžiausių bėdų?
– V.G.: Trečdalio eismo įvykių, kurių metu žūsta žmogus, priežastis yra greičio viršijimas, tačiau 94 proc. eismo įvykių priežastis yra žmogiškasis faktorius. Deja, policininkų kasmet mažėja. Vilniuje nakties metu vykdomos kontrolės priemonės, bet kiekvienoje gatvėje policijos pareigūnų nebus. Viena priemonė savarankiškai efektyvi nebus, reikalinga priemonių visuma. Turi būti aiški įstatymų leidėjo pozicija, išreikšta iki galo. Daryti KET pažeidimus turi būti nepatrauklu. Be to, policijai trūksta įrankių. Reikalinga sistema, sisteminis požiūris, kurio šiandien dar neturime.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)