„(Tikėtasi – BNS) jeigu pavyks išlaikyti banko likvidumą, šio mechanizmo naudojimas bus terminuotas ir mes rasime šaltinius, kad galėtume išspręsti šią problemą“, – antradienį teismo posėdyje rusiškai per vertėją sakė V. Antonovas.
Taip nuteistasis kalbėjo prokuroro Dariaus Stankevičiaus paklaustas, kokie konkretūs instrumentai buvo naudojami siekiant gerinti „Snoro“ finansinę padėtį.
V. Antonovas teismui aiškino, kad toks pinigų panaudojimo mechanizmas egzistavo dar iki jam ateinant į bankininkystę: „Jis buvo sugalvotas iki manęs.“
Jis kartojo, kad tai buvo vienintelis būdas užtikrinti banko likvidumą ir išgelbėti jo finansus.
V. Antonovo teigimu, schema buvo vykdoma kartu su kitu teisiamu buvusiu „Snoro“ akcininku ir vadovu Raimondu Baranausku.
Prokuroro antradienį paklaustas, ar iš „Snoro“ pagal šią schemą pervestos lėšos buvo naudojamos tik bankui gelbėti, ar ir kitiems projektams, mokesčiams ar panašiems tikslams, V. Antonovas pabrėžė, jog banko „administracijos lėšos nebuvo naudojamos jokiems kitiems tikslams“.
D. Stankevičius posėdyje klausė apie kaltinamųjų vykdytus pervedimus per bankus „Sberbank“, HSBC ir „Julius Baer“ Šveicarijoje.
„Snorui“ atstovaujanti advokatų kontoros „Tegos“ advokatė Dovilė Armalytė teigė, jog, bylos duomenimis, „Snoro“ turtas buvo įkeistas V. Antonovo valdytoms ofšorinėms bendrovėms, pavyzdžiui, „Melfa Group“, kurios imdavo paskolas iš kitų bankų, tačiau jų negrąžino.
„Paskolos negrąžino nė viena iš ofšorinių bendrovių. (...) Įkeisti buvo „Snoro“ pinigai“, – teismo posėdyje teigė D. Armalytė.
Į jos klausimą, kur dingo šios įkeistos „Snoro“ lėšos 2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos bankui paskelbus banko moratoriumą, o Vyriausybei nutarus perimti jo akcijas, V. Antonovas atsakė, jog sustabdžius „Snoro“ veiklą iškart buvo apribotos operacijos, o bankas turėjo apie 200 mln. eurų atsargos rezervą: „Tai akcininkų pinigai, faktiškai priklausantys mums.“
V. Antonovas, be kita ko, pripažino, kad schemose dalyvavo ir Rusijos bankai.
Teisėjai Aušrai Bielskei paklausus, ar buvo teisėtų būdų neskelbiant bankroto išgelbėti „Snorą“, jis pabrėžė, kad Lietuvoje tai nebuvo įmanoma. Kaltinamasis pakartojo, kad bankui buvo galima arba skelbti bankrotą, arba imtis tų veiksmų, kurių buvę savininkai ėmėsi.
Buvęs „Snoro“ savininkas anksčiau teismui taip pat teigė, jog akcininkai savo veiksmais siekė išsaugoti „Snoro“ likvidumą ekonominės krizės metais, o transakcijos turėjo būti užbaigtos vėliausiai 2012 metais, o finansiniai sunkumai bus išspręsti.
Jis taip pat tikino, kad neva siekiant išgelbėti banką atlikta tūkstančiai transakcijų.
Ankstesniuose posėdžiuose V. Antonovas pripažino, kad „Snorui“ priklausę vertybiniai popieriai buvo laikinai pervedami į asmeninę jo sąskaitą, taip pat buvo perkamos obligacijos ir išduodami kreditai, didinamas banko kapitalas, o kreditoriams lėšos išmokamos paskutine eile.
Jis aiškino tai daręs siekdamas didinti „Snoro“ kapitalą ir rezervus bei norėdamas išsaugoti banko likvidumą, tačiau neturėjęs galimybių to daryti iš asmeninių lėšų.
„Prancūzijoje atsidūriau atsitiktinai“
D. Stankevičiaus paklaustas, kodėl iš Rusijos, kurios pilietis yra, jis nusprendė trauktis į Prancūziją, nuteistasis sakė, jog ten atvyko atsitiktinai.
„2023 metų gruodžio 1 dieną išvykau iš Rusijos. Ne todėl, kad tiesiog užsimaniau. Prancūzijoje atsidūriau atsitiktinai“, – teismui sakė V. Antonovas.
Jis teigė, kad Prancūzijoje gana nesudėtingai gavo prieglobstį ir ten gyveno apie pusantrų metų.
V. Antonovas pasakojo, jog iki plataus masto karo Ukrainoje pradžios 2022-ųjų vasarį jis Rusijoje turėjo darbą, o Prancūzijoje ir išlaikė sūnus bei tėvas, kurie jį remia ir dabar.
„Dvejus metus ar daugiau gyvenau iš mano sūnaus pinigų. Jis išlaiko mane ir visą šeimą“, – kalbėjo V. Antonovas.
Dvejus metus ar daugiau gyvenau iš mano sūnaus pinigų. Jis išlaiko mane ir visą šeimą.
BNS rašė, kad V. Antonovas Prancūzijoje sulaikytas pernai gruodžio 9 dieną vykdant Lietuvos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį. Į Lietuvą jis atgabentas šių metų gegužės pabaigoje, po to, kai gegužės 13 dieną Prancūzijos kasacinis teismas atsisakė priimti jo skundą ir galutinai leido išduoti Lietuvai.
2023 metais buvęs bankininkas Rusijoje dingo be žinios, o jo šeima paprašė jį pripažinti mirusiu. Žiniasklaida skelbė, kad 2025 metų gegužę jis buvo demaskuotas – gyveno Prancūzijoje ukrainietišku vardu ir pavarde, o siekdamas gauti leidimą gyventi sukūrė naują savo praeities legendą.
V. Antonovas antradienį taip pat pripažino padėjęs Rusijoje besislapstančiam ir teismo procese nedalyvaujančiam R. Baranauskui gauti politinio pabėgėlio statusą Rusijoje.
Skelbta, kad V. Antonovas ir R. Baranauskas pasisavino turto už 509,18 mln. eurų, „Snorui“ ir jo kreditoriams padarė žalos už 466,67 mln. eurų, dar 14,5 mln. eurų iššvaistė.
Pirmajame teismo posėdyje birželio 30-ąją V. Antonovas pirmą kartą davė parodymus, pripažino savo kaltę bei paprašė leisti pradėti bausmės atlikimą.
Liepos 2-ąją teismas leido V. Antonovui pradėti vykdyti įkalinimo bausmę pagal dar neįsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.
Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį abiem buvusiems banko savininkams už akių skyrė po 10,5 metų laisvės atėmimo. Jie už akių nuteisti už piktnaudžiavimą, labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą ir iššvaistymą, dokumentų klastojimą, nusikalstamą bankrotą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą ir apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą – iš viso už aštuonis tyčinius nusikaltimus.
V. Antonovas taip pat pripažintas pagrindiniu nusikaltimų organizatoriumi. Abiem kaltinamiesiems priteista atlyginti 375,18 mln. eurų žalą, nurodyta konfiskuoti 105 mln. eurų vertės jų nusikalstamu būdu įgyto turto. Abiem buvo išduoti Europos arešto orderiai.
Kitas teismo posėdis numatytas rugsėjo 15 dieną.
Naujausi komentarai