Dar kartą nuoširdžiai užjaučiame jaunuolio šeimą ir artimuosius, kuriems kelionė į Lietuvos kurortą ir maudynės jūroje ties Palangos tiltu baigėsi tokia skaudžia nelaime.
Iki šiol esame sukrėsti ir labai skaudžiai išgyvename dėl šios netekties. Sunku rasti žodžius, kuriais būtų galima bent kiek palengvinti tėvų ir artimųjų skausmą. Kartais belieka tik būti šalia, padėti kuo galime ir tyliai išreikšti nuoširdžią užuojautą.
Dabar Dominyko tėvai ir artimieji rengiasi paskutiniam atsisveikinimui su savo vaiku. Tegul šis atsisveikinimas būna kuo ramesnis, o šeimai šiuo nepaprastai sunkiu metu nepritrūksta žmonių gerumo, supratimo ir palaikymo.
Noriu nuoširdžiai padėkoti Klaipėdos įmonėms „Alterna“, „Amžiaus vartai“ ir Šiaulių „Tomas ir Co“. Visi kartu ieškojome būdų, kaip padėti nelaimės ištiktai šeimai sutvarkyti visus mūsų valstybėje būtinus formalumus taip, kad artimiesiems nereikėtų dar kartą atvykti į Lietuvą ir čia patirti papildomų išgyvenimų.
Ačiū Lenkijos ambasados Lietuvoje vadovui ir darbuotojams, kurie savo iniciatyva bendravo su Lenkijos institucijomis ir padėjo paspartinti visų reikalingų pažymų bei dokumentų gavimą.
Dėkoju Palangos viešbučio „Vėtra“ administratoriui Ramūnui, kuris pirmosiomis, pačiomis sunkiausiomis dienomis padėjo susikalbėti su šeima lenkų kalba ir kuriam teko surasti pačius jautriausius žodžius.
Kas ką galėjome, tas tą ir darėme – nelaimės akivaizdoje žmogus negali likti abejingas kito žmogaus skausmui.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjas, kuriam pavesta tirti šio incidento aplinkybes, net ir po darbo valandų reguliariai skambindavo ir teiraudavosi, ar nereikia jo pagalbos.
Palangiškiai, pas kuriuos privačiai buvo apsistojusi šeima, pasiūlė žmonėms pasilikti Lietuvoje tiek, kiek bus reikalinga, be jokio atlygio. Tačiau šeima nusprendė važiuoti namo.
Visa tai – tylūs, bet labai svarbūs žmogiškumo ženklai. Jie primena, kad net ir pačią sunkiausią akimirką žmogus žmogui gali tapti atrama ir kiek daug šilumos bei gerumo yra mūsų žmonėse.
Šiandien Dominykas jau grįžo namo. Deja, ne taip, kaip turėjo grįžti – su šeima, su prisiminimais apie Palangą, jūrą ir vasaros dienas. Jis grįžo ten, kur jo laukia paskutinis atsisveikinimas.
Palanga nuoširdžiai liūdi kartu su Dominyko šeima ir Augustavo žmonėmis.
Tegul šeimai netekties skausmą bent truputį palengvina žinojimas, kad šią sunkią valandą jie nėra vieni. Kad jų skausmas yra ir mūsų širdyse.
Ilsėkis ramybėje, Dominykai.
Naujausi komentarai