Pasak Klaipėdos universiteto (KU) Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovės dr. Kristinos Blockytės-Naujokės, šių metų vasaros akademija išsiskiria ne tik plačia dalyvių geografija, bet ir itin dideliu susidomėjimu – paraiškų sulaukta gerokai daugiau, nei buvo galima priimti.
„Nors valstybės stipendijas gauna tik dalis akademijos dalyvių, nemažai užsieniečių atvyko savo lėšomis. Tai rodo, kad žinia apie Klaipėdos universitetą ir mūsų organizuojamus kursus sklinda po pasaulį, o žmonės nori ne tik mokytis lietuvių kalbos, bet ir pažinti Lietuvą“, – teigė K. Blockytė-Naujokė.
Liepos 2 dieną oficialiai atidaryta akademijos veikla dar tik įsibėgėja.
Liepos viduryje prie akademijos prisijungs dar apie 30 pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojų iš Taivano, Kanados, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Norvegijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Austrijos, Armėnijos, Islandijos ir kitų šalių.
Daugelis jų atvyks su šeimomis – kol mokytojai tobulins kvalifikaciją, jų vaikams bus organizuojamos edukacinės stovyklos.
Liepos pabaigoje akademija suvienys jau apie 140 dalyvių – lietuvių kalbos besimokančiųjų ir pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojų.
Šiemet akademijoje nuspręsta atsisakyti nuotolinio formato – visi kursai vyksta gyvai. Pasak organizatorių, auga dalyvių noras ne tik mokytis kalbos, bet ir susipažinti su Lietuva.
Vienas akademijos dalyvių – Jonas Bernardas, poeto Bernardo Brazdžionio provaikaitis. Jis į Lietuvą atvyko ne tik mokytis kalbos, bet ir geriau pažinti savo šeimos šaknis.
„Noriu išmokti lietuvių kalbą tam, kad galėčiau perskaityti savo prosenelio eilėraščius originalo kalba. Vertimai niekada iki galo neatskleidžia žmogaus minčių ir pasaulėžiūros. Man svarbu suprasti, kas jis buvo ir kaip pats save suvokė. Taip pat noriu geriau pažinti savo kultūrą ir šeimos istoriją“, – pasakojo J. Bernardas.
(be temos)