Vandalizmas – patrauklesnis
Ryškiai rožinės spalvos piešinys ant uostamiesčio Asmenybės ugdymo kultūros centro durų – dar vienas prieš keletą dienų atsiradęs vandalų grafitis.
Taip pat dar vienas nemažas grafitis pastebėtas ir ant prekybos centro „Studlendas“ sienos.
Tokie vaizdai klaipėdiečiams nėra naujiena – terlionės neretai pastebimos skirtingose vietose, taip pat ir ant gyvenamųjų daugiabučių fasadų.
„Su grafičių problema susiduriame gana dažnai. Rengiame atviras sesijas, į kurias kviečiame jaunus žmones mokytis piešti legaliai ant tam skirtų lentų“, – pasakojo Asmenybės ugdymo kultūros centro atstovai, ant įstaigos durų pastebėję naują grafitį.
Tačiau nors jaunimui legaliam piešimui ant sienų yra suteikiami dažai ir visas reikalingas inventorius, ši galimybė nesulaukia didesnio susidomėjimo.
Daliai jaunų žmonių tiesiog yra patrauklesnis pats nelegalus veiksmas ir jo azartas.
„Pats jaunimas kažkodėl labiau linkęs atlikti vandalizmo aktus, bet nelinkęs dalyvauti mūsų meninėse iniciatyvose, kur mes net dažus suteikiame ir visą inventorių“, – apgailestavo centro atstovai.
Informuoja ir gyventojai
Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė informavo, kad šiemet grafičiai panaikinti 31 miesto vietoje.
Nuo 2026 m. kovo apie grafičius savivaldybę informavo ir patys gyventojai – tokių pranešimų buvo penki.
Žiniasklaida apie grafičius pranešė tris kartus, seniūnaičiai – du, o kitais atvejais juos pastebėjo ir apie problemą informavo patys savivaldybės darbuotojai.
Miesto savivaldybė taip pat bendradarbiauja su ESO, įmonėmis „Ecoservice“ ir „Klaipėdos keleivinis transportas“, kai grafičius reikia pašalinti nuo skirtingų miesto objektų.
Anot I. Kubilienės, grafitininkų pamėgtų vietų Klaipėdoje tikrai netrūksta – netgi pastebėta, kokios vietos yra populiariausios.
Terlioja ir iš valties
Skyriaus vedėjos I. Kubilienės teigimu, dažniausiai terlionės paliekamos ant elektros skirstymo ir apskaitos skydų, viadukų, tiltų bei po jais esančių kolonų, taip pat ant pėsčiųjų tilto per geležinkelį.
Grafičiai atsiranda ir ant triukšmo sulaikymo sienelių Jūrininkų prospekte, Kauno ir Priestočio gatvėse, požeminėse perėjose Šilutės plente ir Karlskronos alėjoje.
Neaplenkiamos ir miesto poilsio bei sporto zonos – grafičiais apipiešiamas sporto inventorius, suoliukai, šiukšlinės, informaciniai stendai.
Ypač vandalų pamėgtos vietos – Skulptūrų, Draugystės, Sakūrų parkai bei Ąžuolyno giraitė.
Tarp tokių vietų atsidūrė ir Jono kalnelis. Čia grafičiai pastebimi po mediniais tiltais bei ant betoninės krantinės iš upės pusės.
„Šie grafičiai padaryti tik būnant vandens susisiekimo priemonėse – valtyse, baidarėse bei vandens dviračiuose“, – aiškino I. Kubilienė.
Ne kiekvienas grafitis yra menas
Kodėl jaunuoliams siūlomos legalios kūrybinės erdvės neatrodo patrauklios, o svetima siena tampa vieta, kur norisi palikti savo ženklą?
Į šį klausimą atsakė psichologas Gediminas Navaitis.
Pasak jo, už tokio elgesio gali slypėti ne vien noras kurti ar būti pastebėtam – pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip pats reiškinys vadinamas.
Žodis „grafitis“, o ypač „gatvės menininkas“, jo nuomone, skamba patraukliai ir tam tikra prasme tampa pagyrimu. Tuo pat metu svetimo turto terliojimas tokio žavesio neturi.
Psichologas pastebi, kad dalį tokių piešinių galima sieti su noru išreikšti save, tačiau kartu nereikėtų pamiršti ir kitų priežasčių.
„To nereikėtų vadinti grafičiais, o reikėtų vadinti terlionėmis. Todėl, kad net ir pavadinimas – grafičių piešėjas, gatvės menininkas – yra savotiškas pagyrimas. O nesugebantis nieko nupiešti, tik išterlioti svetimą turtą, jau nebeskamba taip patraukliai. Dalis paauglių negeba savęs išreikšti, ir švietimo, ugdymo institucijos negeba jų įtraukti į prasmingesnę veiklą“, – atviravo G. Navaitis.
Pažymėtina, kad daliai jaunų žmonių būtų galima pasiūlyti kitą būdą savo kūrybiškumui išreikšti – įsitraukti į miesto tvarkymo veiklas – tai, anot psichologo, galėtų padėti ir pačiai bendruomenei.
„Gal didesnė dalis terliotojų yra tie žmonės, kurie mieliau dalyvautų prasmingoje veikloje, pavyzdžiui, miesto tvarkymo ar puošimo. Tai būtų tiesiog prisidėjimas prie to, kad miestas būtų gražesnis. Tuo pat metu nyktų ir sukeliamas žmonių nepasitenkinimas bei galimybės nedorėliams žymėti savo teritoriją. Savaime suprantama, kad tai neišspręs nei jaunimo užimtumo, nei nusikalstamumo, nei teisingo turto įvertinimo problemų, bet tai būtų nedidelis žingsnelis norima linkme. O kuo daugiau tokių žingsnelių, tuo bendruomenė yra sėkmingesnė ir laimingesnė“, – teigė psichologas.
G. Navaitis atkreipė dėmesį ir į dar vieną iš pirmo žvilgsnio rečiau matomą problemą – grafičiai gali daryti įtaką aplinkos ir turto vertei.
Jo teigimu, žmogus, rinkdamasis būstą, veikiausiai mieliau rinktųsi neapipaišytą namą, jei kitos sąlygos būtų vienodos.
Nors tai nebūtinai tampa lemiamu veiksniu, aplinkos išvaizda daro įtaką pasirinkimui.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į dar vieną šio reiškinio aspektą – tai yra turto nuvertinimas. Jeigu klaipėdietis ieško buto, jis labiau norės pirkti name, kuris nėra išterliotas grafičiais. Todėl nereikėtų į šituos ženklus žiūrėti atlaidžiai“, – teigė G. Navaitis.
(be temos)
(be temos)
(be temos)