Įgyvendinimui – dveji metai
„Išties istorinis įvykis – prieš 100 metų tuometis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona davė pavedimą pradėti statyti molą jūroje, Šventojoje. Praėjo lygiai 100 metų, o Šventosios uoste tėra vieno ilgo molo likučiai. Noriu pranešti džiugią žinią, kad praėjusią savaitę Palangos savivaldybės administracija pasirašė sutartį su rangovais, kurie jau rugsėjo mėnesį turėtų pradėti statyti molus jūroje, Šventojoje“, – kalbėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Pietinis molas turėtų būti 660 m, šiaurinis – 400 m.
Pasak mero, be molų kiti uosto kūrimo etapai Šventojoje yra neįmanomi.
Praėjo lygiai 100 metų, o Šventosios uoste tėra vieno ilgo molo likučiai.
Tikimasi, kad per dvejus metus tas projektas bus įgyvendintas, toliau bus rekonstruojama krantinė ir atliekami kiti darbai.
Antradienį Šventosios uoste pasirašyta dar viena Palangos savivaldybės sutartis, šįkart su Klaipėdos valstybine jūrų uosto direkcija (KVJUD).
„Noriu pasidžiaugti bendradarbiavimu su Klaipėdos jūrų uosto vadovu. Kiek esame kreipęsi dėl konsultacijų, visada sulaukėme atgarsio. Savivaldybė uostą stato pirmą kartą, mums reikia patarimų, tad Klaipėdos uosto administracijos indėlis šiame projekte yra didelis“, – neslėpė Palangos vadovas.
Žengtas istorinis žingsnis
Pasak Š. Vaitkaus, esame jūrinė valstybė, tačiau pasigirti jūrine infrastruktūra nelabai galime.
Esą, net kalbant apie vaikus, kurie nori išmokti buriuoti atviroje jūroje, tokios galimybės Lietuvoje neturi ir yra priversti važiuoti į Latviją arba Lenkiją.
Šventojoje, pastačius uostą, prie jo iškils ir vaikų buriavimo mokykla.
„Jau baigiamas buriavimo mokyklos projektas. Tikiuosi, kad per du mėnesius turėsime statybą leidžiantį dokumentą ir šalia slipo dar šiemet pradėsime statyti buriavimo mokyklą, kurią planuojame pabaigti per pusantrų metų. Tuomet mūsų vaikai turės galimybę išmokti buriuoti atviroje jūroje“, – pabrėžė kurorto vadovas.
Š. Vaitkus teigė, kad istorinį žingsnį reikia žengti ir eiti į priekį, vystant Šventosios uosto įgyvendinimo projektą.
Dar viena marina
KVJUD šiuo metu kaip tik vysto du pramoginių laivų uostus Klaipėdoje – pietinę mariną, kuri galės priimti pas save apie puę tūkstančio pramoginių laivų, ir naująjį kruizinių laivų terminalą.
„Ši nedidelė bendradarbiavimo sutartis su Palangos savivaldybę sukelia geras emocijas. Ir tam yra ne viena priežastis. Mes matome, kaip auga ir vystosi Palanga, kuri nebėra tik vasaros kurortas. Ateina laikas ir matome, kad dar vienas drąsus žingsnis duoda rezultatą“, – kalbėjo KVJUD vadovas Algis Latakas.
A. Latakas teigė, kad bendradarbiavimo sutartis su Palangos savivaldybe yra ir tam tikros skolos grąžinimas Šventosios uostui.
KVJUD vadovas prisiminė, kad 2011 m., kai nepasvėrus visų techninių galimybių, pirmieji bandymai paversti Šventosios uostą funkcionaliu, baigėsi fiasko.
2018 m. KVJUD atsisakė Šventosios uosto ir jis buvo perduotas Palangai.
Tai esą buvo puikus sprendimas, nes Šventosios uosto vystymo intensyviai ėmėsi Palangos savivaldybė, įžvelgusi čia puikias galimybes kurorto plėtrai.
„Šiaurinėje mūsų jūros pakrantės dalyje turėsime labai puikią vietą, kur galės atplauti mūsų pramoginiai laivai, jachtos iš Skandinavijos, iš kitų valstybių. Ir tai bus nuostabu, parodant, ką Lietuva turi“, – teigė A. Latakas, pridūrė neabejojantis, kad šį projektą įgyvendinti tikrai pavyks.
Naujausi komentarai