Be žetonų ir popierizmo
Kaip priminė Šventosios jūrų uosto direktorius Mindaugas Skritulskas, jau prieš daugelį metų plėtojant projekto viziją, bandyta remtis tarptautine patirtimi. 2010-aisiais galimybių studiją parengė pasaulines tendencijas analizavę ispanų specialistai, kartu sėkmės pavyzdžių žvalgytasi netolimoje kaimynystėje veikiančiuose mažuosiuose uostuose.
„Vienas modernesnių uostų neseniai atidarytas šalia Talino, kaip tik su kolegomis ketiname ten vykti pasisemti patirties, kaip jis yra operuojamas“, – pasakojo M. Skritulskas.
Pašnekovo pastebėjimu, mūsų Baltijos kaimynai šioje srityje yra gerokai pažengę į priekį: „Pavyzdžiui, iš estų galėtume perimti šiuo metu technologiškai pažangiausią administravimo sistemą, tai yra kad žmonėms nereikėtų jokių žetonų ar kortelių, o atsiskaityti būtų galima programėlėmis.“
Tačiau kol kas tai – dar laukiančios ateities perspektyva. Šiuo metu svarbiausi ir, ko gero, daugiausiai iššūkių pareikalausiantys darbai – pagrindinių hidrotechninių objektų statyba.
Ne mokytis, o dirbti
Darbas atviroje jūroje reikalauja specifinių įgūdžių ir solidžios patirties.
„Galime pasidžiaugti, kad konkursą laimėjo rangovas, kuris jau nuo 2018 m. darbuojasi Klaipėdos jūrų uoste, kur įrenginėja hidrotechninius statinius. Įmonė turi įsigijusi atitinkamą techniką, čia dirba kvalifikuoti darbuotojai. Vien ties mūsų projektu darbuosis net keliolika inžinierių. Tad šis rangovas atėjo ne mokytis, o jau turėdamas patirties“, – pabrėžė M. Skritulskas.
Vis dėlto, kaip pripažino vadovas, Baltija ir kaprizingi pajūrio orai geba pateikti savų netikėtumų.
„Neatmestina, jog gilinant uostą gali pasitaikyti nenumatytų radinių, pavyzdžiui, nuskendusių laivų liekanų, kurios galėtų pristabdyti darbus. Po Antrojo pasaulinio karo išlieka ir teorinė sprogmenų tikimybė, nors iki šiol nieko panašaus nenustatyta, – kalbėjo pašnekovas. – Visų netikėtumų negali numatyti niekas, tačiau rangovas nusiteikęs optimistiškai ir žada visus darbus atlikti per sutartyje numatytą terminą.“
Atvers platesnių galimybių
Pašnekovo teigimu, visu pajėgumu uostas ims veikti tada, kai bus pastatyti molai ir išgilinta akvatorija ties upės žiotimis į jūrą.
Visu pajėgumu uostas ims veikti tada, kai bus pastatyti molai ir išgilinta akvatorija ties upės žiotimis į jūrą.
„Tam tikras paslaugas teikiame ir dabar, tačiau šiandien galime priimti ir išleisti tik mažus žvejybinius ar pramoginius laivelius iki 6 m ilgio bei vandens motociklus“, – pasakojo M. Skritulskas.
Tad akvatorijos ir įplaukos kanalo gilinimo darbai sudarys nemažą projekto dalį. Šiuo metu numatytas 4 m akvatorijos gylis, tačiau esant poreikiui uostą bus galima gilinti iki 6 m.
Tai leis saugiai priimti didesnio kilio laivus, o ateityje – ir pakrančių apsaugos, gelbėjimo bei kitus specialiosios paskirties laivus, pvz., skirtus Būtingės naftos terminalo apsaugai.
Be abejo, ne mažiau reikšminga projekto užduotis – dviejų naujų išorinių molų statyba. Jie suformuos įplauką į uostą ir apsaugos ją nuo jūros bangavimo bei smėlio užnašų.
Hidrotechniniai statiniai bus įrengiami naudojant akmens riedulius, gelžbetonio ir metalo konstrukcijas.
Neatrasta buriuotojų žemė
Kuo Šventosios uostas konkuruos regione, kur kaimynai skaičiuoja ne vieną panašų objektą? M. Skritulsko akimis, vien Palangos ir Šventosios aglomeracija turi nemenką pranašumą.
„Šalia to, kad būtų patrauklus ne tik uostas, bet ir aplinka, svarbu, ką būtų galima nuveikti atplaukus. Palanga, Šventoji kartu su visomis aplinkinėmis gyvenvietėmis savo dydžiu yra išskirtinė turistinė zona. Tokių išvystytų kurortinių vietovių, siūlančių viešbučius, SPA ir įvairias poilsio bei pramogų galimybes Baltijos regione galime suskaičiuoti ant pirštų“, – teigė vadovas.
Be to, ši Lietuvos kranto dalis ilgai buvo sunkiai pasiekiama, tad, pašnekovo žodžiais, tokia aplinkybė taip pat masins išvysti savotišką terra incognita. „Jei buriuotojas yra apiplaukęs visus Baltijos uostelius, tikėtina, kad jam kils noras apsilankyti ir Šventojoje“, – pažymėjo pašnekovas.
Jis įžvelgia ir kitą svarų privalumą: „Pavyzdžiui, Klaipėdos uostas – labiau krovininis, todėl ten praplaukti ar prisišvartuoti užima daug laiko ir ne taip patogu, palyginti su nedideliu ir kompaktišku uosteliu.“
Tarp potencialo ir poreikio
Vienu ryškiausių būsimojo uosto akcentų įvardijama pietinio molo promenada, kuri bus beveik 200 m ilgesnė už Palangos tiltą. Pašnekovo žodžiais, galimybė nuo jos stebėti kursuojančius ar prisišvartavusius laivus ateityje taps rimtu Palangos simbolio konkurentu.
„Palei upę numatyta įrengti krantinę, kuri taps savotiška paraleline arterija Kopų gatvei. Ten galės kurtis kavinukės, o šalia – švartuosis laivai. Visame pasaulyje prieplaukos, kuriose stovi jachtos, veikia barai ir kavinės, traukia žmones pasivaikščioti ir pasibūti. Šventosios centras neabejotinai pasislinks uosto link“, – kalbėjo M. Skritulskas.
O ar ateityje uostas galėtų pasiūlyti keleivinius maršrutus, kad ir į kaimynines Baltijos šalis? Nors tokia galimybė įmanoma, vis dėlto vadovas mato kitą perspektyvą.
„Labiau tikėtina sezoninė pramoginė laivyba mažaisiais laivais tarp Palangos ir Šventosios, galbūt – ir iki Klaipėdos ar Liepojos. Pavyzdžiui, nenorint iš Šventosios iki Palangos važiuoti ar minti dviračiu, būtų galima nuplaukti jūra, pasivaikščioti ir vakare sugrįžti“, – dėstė M. Skritulskas.
Medinių pastogių saulėlydis?
M. Skritulskas neabejoja, jog Šventosios uosto atsiradimas privers sukrusti ir pasitempti vietos paslaugų bei svetingumo verslo atstovus.
„Tai paskatins pakelti kartelę visus. Jau dabar, sužinojęs apie prasidedančią Šventosios uosto statybą, verslas pradėjo galvoti apie poreikį projektuoti bei statyti viešbučius su SPA kompleksais. Buriuotojai ir laivų savininkai paprastai yra matę pasaulio, pasiturintys žmonės, pratę prie aukštos kokybės paslaugų, todėl senosios medinės poilsiavietės be patogumų vargu ar patenkins jų poreikius. Žinoma, didžioji dalis tokių keliautojų pasilieka gyventi laivuose, tačiau jie ieško įvairių paslaugų, pramogų, kavinių, restoranų“, – vardijo direktorius.
Jo pastebėjimu, ilgus metus Šventoji tradiciškai buvo pozicionuojama kaip vieta, skirta mažesnes pajamas turintiems poilsiautojams, nors gamta čia tokia pat nuostabi, o kopos ir pliažai tam tikrais aspektais netgi pranoksta Palangą.
Tad M. Skritulskas linkęs prognozuoti, jog dėl uosto veiklos ilgainiui kis ir tipinis poilsiautojų profilis, ir pačios Šventosios įvaizdis.
Skaičiai ir faktai
Apie būtinybę atstatyti Šventosios jūrų uostą kalbėta bemaž tris dešimtmečius, tačiau realiu postūmiu tapo 2018-ieji, kai Palangos miesto savivaldybei uostas perduotas valdyti patikėjimo teise.
Kurorto savivaldybė jau yra įgyvendinusi vieną Šventosios uosto atkūrimo etapą, kurio metu įrengta žvejybos veiklai reikalinga infrastruktūra ir pasirengta tolesnei plėtrai.
Šių metų vasarį paskelbtą tarptautinį Šventosios jūrų uosto infrastruktūros statybos konkursą laimėjo bendrovė „Tilsta“.
Projekto metu bus pastatytas 647,5 m pietinis ir 402,5 m šiaurinis molai (Palangos tiltas siekia 450 m). Ties pietiniu molu iškils keturios nuo 57,6 iki 254,4 m ilgio krantinės, taip pat ant jo bus įrengta promenada, o pirsas vietomis sieks iki 17 m pločio.
Rangos sutarties vertė siekia 38,23 mln. eurų, darbai turi būti įgyvendinti per dvejus metus nuo sutarties įsigaliojimo dienos.
Pagrečiui su uosto projektu imamasi ir kito ambicingo sumanymo – šiemet Šventojoje turėtų prasidėti regioninės buriavimo mokyklos statyba.
(be temos)