Kuria keistą istoriją
TPMS – tai padangų slėgio stebėjimo sistema, informuojanti vairuotoją apie padangų slėgio pokyčius ar sistemos sutrikimą.
Tačiau skelbime šis įprastas automobilio sistemos įspėjimas pateikiamas visai kitaip – paraidžiui jis įvardijamas kaip „tarptautinis prietaisas moterų sekimui“.
Toliau kuriama istorija apie pavydų vyrą, draugą ar meilužį, kuris esą gali realiu laiku sekti moters buvimo vietą.
Pastebėjusios tokį įspėjimą prietaisų skydelyje, moterys raginamos nieko nesakyti vyrui ir atvykti į servisą, kur tariamas sekimo daviklis būtų pakeistas ir užprogramuotas taip, kad nerodytų tikrosios automobilio buvimo vietos.
Būtent toks ironiškas skelbimas sulaukė klaipėdiečių kritikos.
Žmonės atkreipė dėmesį, kad reklama ne tik pristato paslaugą, bet ir vaizduoja moteris kaip naivias klientes, kurios nesuvokia automobilio prietaisų skydelyje rodomų įspėjimų.
Gali sukelti įtarimų
Psichologo Gedimino Navaičio teigimu, tokios reklamos poveikis gali būti platesnis nei stereotipų apie moteris kūrimas – reklamoje techninis automobilio signalas siejamas su galimu partnerio sekimu, todėl tokia žinutė gali sukelti įtarimų partneriui.
„Jeigu kokia nors moteris patikėtų, kad vyras ją seka, o jų santykiuose būtų kilusios problemos, tai galėtų ją pastūmėti priimti sprendimus, kurių kitu atveju ji nebūtų priėmusi“, – aiškino G. Navaitis.
Pasak psichologo, tokia žinutė gali paveikti ir vyrus.
„Jeigu kuris nors vyras pamatytų šią reklamą ir taip pat nežinotų, kaip veikia sekimo prietaisai, jis irgi galėtų patikėti tokia informacija“, – teigė G. Navaitis.
Ne tik vaidmenys
G. Navaičio teigimu, į tokią reklamą nereikėtų žvelgti vien per vyrų ir moterų vaidmenų prizmę – reklamoje žmonių vaidmenys dažnai yra sąmoningai supaprastinami.
„Pavyzdžiui, jeigu norime reklamuoti maisto papildą, skirtą kultūristams, ir reklamą susiejame su „Tarzano“ įvaizdžiu, akivaizdu, kad tai būtų vyro vaidmens supaprastinimas šiuolaikinėje visuomenėje“, – aiškino G. Navaitis.
Pasak psichologo, visuomenėje įsitvirtinę vyrų ir moterų vaidmenys palaipsniui keičiasi, todėl stereotipą, esą moteris mažiau išmano tradiciškai vyrams priskiriamas sritis, reikėtų vertinti atsargiai.
„Požiūriai keičiasi. O nuomonė, jog vyras geriau išmano automobilį vien dėl lyties, yra nepagrįsta“, – teigė G. Navaitis.
G. Navaičio teigimu, vyrų ir moterų vaidmenų pokyčius visuomenėje taip pat svarbu vertinti istoriniame kontekste.
„Dar XIX amžiuje nė viename universitete moteris negalėjo įgyti aukštojo išsilavinimo. O paskutinė šalis Europoje, suteikusi moterims balsavimo teisę, buvo Šveicarija – tai įvyko tik 1971 metais. Taigi pokyčiai yra neabejotini“, – pabrėžė G. Navaitis.
Naujausi komentarai