Ties Birutės kalnu jūra nukando gana storą paplūdimio ruožą. Net kalną iš smėlio supylė.
„Sunyko visai. Sunku praeiti, prabėgti. Kas bėgioja – nelengva“, – sakė moteris.
„Tas kalniukas mums netrukdo. Man patinka. Natūralus grožis“, – kalbėjo kita moteris.
„Gaila, kai kur tiek nugraužta, kad žmogui eiti tik toks plyšiukas liko“, – sakė poilsiautoja.
Ir kitur kurorto pliažai susiaurėjo.
„Smėlio tikrai pasiėmė nemažai. Gyvenime pirmą kartą matau, kad taip smėlis dingo. Bet tikiuosi, kad jūra grąžins. Kaip ir visą laiką būna Palangoje: praeina savaitė – smėlis grįžta“, – kalbėjo vyras.
„Lietuvoje kiek tų pliažų mes turime, pakrantės jūros visai nedaug, o čia žymiai sumažino“, – sakė poilsiautojas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Specialistai aiškina taip.
„Paplūdimio nuardymas – tai natūralūs procesai, gamta. Dabar siautęs vėjas stiprokas, jis to smėlio kažkiek nunešė daugiau, bet tikėtina, kad per kelias savaites, nusistovėjus ramiems orams, dalis smėlio sugrįš į paplūdimį“, – aiškino Aplinkos ir žemėtvarkos skyriaus vedėja Reda Kairienė.
Gelbėtojams smarkus vėjas irgi pridėjo darbo. Kai kur pliažu privažiuoti sudėtinga.
„Ir mums pravažiuoti – be šansų jau ten“, – sakė gelbėtojas.
Tenka ir jūros skalautus gelbėtojų postus tvirtinti. O žmonėms – ieškoti vietos, kur prie jūros prigulti.
„Ieškau vietos, einu į kopas. Ir saulės laukiu. Baisu“, – kalbėjo moteris.
„Gal negulsiu, gal tik vaikščiosiu. Mėgausiuosi jūra“, – sakė kita moteris.
Darbo nestinga ir komunalininkams. Nuverstas šiukšliadėžes ir persirengimo kabinas reikia atstatyti, užpustytus takus prie jūros – atkasti.
„Nuėjimo takai, kur buvo pasiekęs vanduo, buvo pasikabinę. Smėlį palyginome, padarėme priėjimus. Viską esame sutvarkę, paruošę. Dalis smėlio grįžta. Visada. Jūra atsitraukia ir dalį to smėlio išmeta. Aišku, norėtųsi, kad išmestų daugiau, negu paėmė“, – sakė Palangos komunalinio ūkio direktorius Gediminas Valinevičius.
Jautriausiais erozijai specialistai vadina paplūdimius prie Palangos tilto.
„Jautriausia teritorija yra šiauriau Palangos tilto. Kadangi yra hidrotechninis statinys, natūralu, kad matomi didžiausi išplovimai“, – aiškino R. Kairienė.
Specialistai skaičiuoja, kad buvęs 70 metrų pliažų plotis kai kur per kelerius metus susitraukė tris kartus. Tad paplūdimius vėl ketinama pildyti smėliu.
„Planuojama, kad 2028 ar 2029 metais paplūdimio ruožas, kuris ir šiandien labiausiai nukentėjęs – ties Palangos tiltu ir centrine gelbėjimo stotimi, – bus papildytas atvežtiniu smėliu“, – sakė R. Kairienė.
Jo esą reikėtų supilti apie trečdalį milijono kubinių metrų. Žadama, kad šįkart smėlis turėtų būti geras – ne toks, kaip kadaise, kai buvo atvežta žvyro iš karjerų. Dabar žadama kasti iš jūros dugno ties Juodkrante.
Paskutinį kartą Palangos pliažai smėliu pildyti prieš daugiau nei šešerius metus. Darbai kainavo apie 3 mln. eurų.
Naujausi komentarai