Saugumui ir ekonomikai
Kaip pranešė „Elta“, Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams.
Kartu būtų statomos krantinės, kurių bendras ilgis siektų apie 1,3 km, įrengiami pietiniai uosto vartai.
Taip pat numatyta įrengti pietinę mariną, kuri yra neatsiejama pietinių uosto vartų dalis.
Marina bus skirta mažajai laivybai ir jūrinio turizmo plėtrai, numatant apie 500 vietų laivams.
Prognozuojama, kad naujoji pietinė uosto dalis galės aptarnauti iki 30 mln. tonų krovinių per metus.
Per 25 metus ekonominė nauda galėtų siekti apie 7 mlrd. eurų.
Vyriausybė projektą laiko strateginės reikšmės tiek nacionaliniam saugumui, tiek Lietuvos ekonomikai.
Naujos uosto teritorijos suformavimui bei uosto infrastruktūros sukūrimui reikės apie 600 mln. eurų investicijų, iš kurių ne mažiau kaip 300 mln. eurų sudarys investuotojo pradinis įnašas, o likusi dalis bus finansuojama uosto valdytojo nuosavomis ir skolintomis lėšomis bei kitais šaltiniais.
Ir miestui, ir uostui
Manoma, kad papildomai galėtų būti pritraukta apie 800 mln. eurų privačių investicijų į uosto statinių, įrenginių ir kitos veiklai reikalingos įrangos vystymą, kurių apimtis priklausys nuo konkrečių investuotojų verslo sprendimų.
Iš viso tai sudarytų apie 1,4 mlrd. eurų viešųjų ir privačių investicijų.
Įstatymo projekte įtvirtintas investicinis mechanizmas, leidžiantis pritraukti privatų kapitalą dar ankstyvoje stadijoje – investuotojai prisidėtų prie naujo sausumos ploto uosto teritorijoje suformavimo ir infrastruktūros sukūrimo finansavimo per pradinį įnašą.
Projekte taip pat numatoma ne tik uostui, bet ir visam Klaipėdos miestui svarbi infrastruktūra – Klaipėdos pietinis aplinkkelis.
Planuojama, kad naujas sausumos plotas uosto teritorijoje ir uosto infrastruktūra bus suformuoti iki 2028 m. pabaigos, o teritorijos eksploatacija galėtų būti pradėta 2029 m.
„Šis projektas leis sukurti modernią rekreacinę infrastruktūrą, papildančią komercinę uosto veiklą ir stiprinančią uosto integraciją su miestu“, – teigė Susisiekimo ministerija.
Kadangi šiaurinėje uosto dalyje visuomenės atstovai nepageidavo tokios plėtros, tai radome alternatyvą pietinėje dalyje.
Turi būti aiškumas
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus teigė, kad tuos 100 ha dar reikia suformuoti. Esą, dar rengiant Uosto bendrąjį planą, ta plėtra buvo numatyta.
„Kadangi šiaurinėje uosto dalyje visuomenės atstovai nepageidavo tokios plėtros, tai radome alternatyvą pietinėje dalyje kartu su valčių prieplaukos projektu suformuoti žemės plotą iki maždaug 100 hektarų. Tik man šiandien nelabai žinoma ir suvokiama, kam visa tai yra skirta, nes šiandien terminalai, esant dabartinei geopolitinei situacijai, nėra apkrauti. Turi būti aiškumas, kam tokią didžiulę teritoriją formuoti“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Meras atkreipė dėmesį, kad, kalbant apie Stariškių projektą, buvo numatyta panaudoti 80 ha, bet turint galvoje, kiek toje teritorijoje yra infrastruktūrinių kliuvinių, labai abejojama, ar tai bus 80 ha.
„Duok Dieve, kad būtų įsisavinta 8 ar 10 ha. Mes dar projekto neturime. Uosto direkcija irgi nepradėjo savo statybų, bet kiek žinau, jie savo projektus yra pasirengę“, – pridūrė A. Vaitkus.
Pasak mero, savivaldybės administracija turi užbaigti savo projektavimo darbus. Esą ką tik vyko konkursai dėl architektūrinių pasiūlymų, pagal juos bus atsirinktas galutinis variantas ir po to bus rengiamas techninis projektas.
„Kadangi siūlymų sąraše buvo niekas neribota, yra pateiktas pasiūlymas viename pakraštyje pastatyti ir keletą namų, bet aš asmeniškai tam tikrai nepritariu, čia bus dar viena vieta, kur žmonės piktinsis greta vystoma uosto teritorija“, – pastebėjo A. Vaitkus.
Naujausi komentarai