Koncerto metu jaunuoliai cigaretes rūkė ne tik neleistinoje vietoje, bet nuorūkas mėtė tiesiai sau po kojomis.
Kaip tik po savaitgalį vykusių renginių, sekmadienį paplūdimyje surengta organizacijos „Mes darom“ švarinimosi talka.
Organizacijos „Mes darom“ komunikacijos vadovas Edvardas Baltuška teigė, kad po didesnių miesto renginių nuorūkų problema išlieka aktuali.
Anot E. Baltuškos, iš pirmo žvilgsnio nedidelė cigaretės nuorūka gali atrodyti kaip nekaltas popierėlis, tačiau iš tiesų jos filtre lieka įvairių cheminių junginių.
„Viena į vandenį patekusi nuorūka gali užteršti iki 1 tūkst. litrų vandens, todėl problema nėra vien estetinė – nuorūkos gali daryti žalą vandens ekosistemoms“, – teigė E. Baltuška.
Anot „Mes darom“ vadovo, Lietuvos paplūdimiuose skaičiuojama, kad beveik 40 proc. randamų atliekų sudaro būtent nuorūkos, o jų irimas gali trukti iki 10 metų.
E. Baltuška pabrėžė, kad atsakomybė tenka ne tik patiems rūkantiesiems.
„Už renginio teritorijos tvarką atsakomybę turi prisiimti ir organizatoriai – jie turėtų pasirūpinti, kad lankytojams būtų pakankamai šiukšliadėžių. Nuorūkos, kaip ir kitos nerūšiuojamos atliekos, metamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius“, – akcentavo komunikacijos vadovas.
Kaip teigė E. Baltuška, svarbu ir tai, kad prieš išmetant nuorūką, ji būtų visiškai užgesinta.
Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse aiškiai nurodyta, kad miesto teritorijoje, išskyrus tam skirtas vietas, draudžiama mėtyti nuorūkas, popierius, prekių pakuotes, atliekas ar kitaip šiukšlinti.
Už šių taisyklių pažeidimą taikoma Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnyje numatyta atsakomybė.
Pirmą kartą pažeidęs taisykles asmuo gali būti įspėtas arba nubaustas 20–140 eurų bauda.
Jeigu toks administracinis nusižengimas padaromas pakartotinai, bauda gali siekti nuo 140 iki 600 eurų.
Naujausi komentarai