S. J. Harrisui, Amerikos piliečiui, Lietuvos kariuomenės kūrėjui savanoriui, buvo 23-eji, kai Kaune jį pakirto bolševikų paleista kulka.
Jis buvo vienintelis amerikietis, JAV karininkas, savo kilme su Lietuva neturėjęs nieko bendro, bet žuvęs Lietuvos teritorijoje ir už Lietuvą.
1918 m. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, į šalį priešai kėsinosi keliais frontais.
Nepatyrusiai Lietuvos kariuomenei apmokyti daugiausia JAV lietuvių dėka Amerikoje buvo pradėta formuoti vadinamoji amerikiečių brigada.
Tai buvo vietos lietuvių ir amerikiečių karių savanorių dalinys, turėjęs vykti į Lietuvą ir mokyti Lietuvos karius.
Į šią brigadą užsirašė ir S. Harrisas, kuris drauge su kitais karininkais įsėdo į laivą, plaukiantį į Europą 1919 m. rudenį.
Gruodžio pabaigoje S. Harrisas atvyko į Kauną, kur tarnavo Amerikos lietuvių brigados štabe, dirbo instruktoriumi, apmokė lietuvių karius.
1920 m. vasarį Lietuvos kariuomenės kareivinėse Kaune kilo bolševikų sukurstytas Kauno įgulos maištas, kurį malšinant S. Harrisas buvo sunkiai sužeistas ir kitą dieną mirė.
Vasario 27 d. jis buvo išgabentas į JAV, kur palaidotas Arlingtono kapinėse Vašingtono priemiestyje.
Paminklas jam pastatytas lietuvių išeivių lėšomis.
Po mirties S. Harrisą Lietuvos Respublikos Vyriausybė apdovanojo Vyčio Kryžiumi, jo motinai Lietuva skyrė valstybinę pensiją.
Kaip rašė „Amerikos lietuvis“, S. Harriso motina Lietuvos pasiuntinybės paprašė Vašingtone jai parūpinti Lietuvos vėliavą, kad galėtų ją iškabinti prie savo namų.
Šeštadienį, liepos 4-ąją, 10 val., Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės jubiliejaus proga, Kauno Senosiose Aleksoto kapinėse vyks Vyčio Kryžiaus kavalieriaus S. Harriso pagerbimo ceremonija.
Dalyvaus JAV gynybos atašė, Kauno įgulos vadas, šauliai.
Naujausi komentarai