Liepos paskutinį sekmadienį minima Jūros ir žvejų diena Pereiti į pagrindinį turinį

Liepos paskutinį sekmadienį minima Jūros ir žvejų diena

2026-07-26 05:30

Liepos paskutinį sekmadienį Lietuvoje minima Jūros ir žvejų diena. Ši šventė skirta pagerbti jūrininkus, žvejus ir visus žmones, kurių gyvenimas bei darbas susijęs su jūra. Ji primena jūros svarbą šalies ekonomikai, kultūrai ir istorijai.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

<span>Liepos paskutinį sekmadienį minima Jūros ir žvejų diena</span>
Liepos paskutinį sekmadienį minima Jūros ir žvejų diena / L. Balandžio/ BNS nuotr.

Jūros šventės ištakos siekia 1934 metus, kai Klaipėdoje buvo surengta pirmoji tokio pobūdžio šventė. Jos tikslas buvo atkreipti visuomenės dėmesį į jūrą ir skatinti jūrinę kultūrą. Vėliau ši tradicija išaugo į vieną didžiausių ir laukiamiausių vasaros renginių Lietuvoje.

Nuo 1965 metų šventė oficialiai vadinama Jūros švente ir Žvejų diena. Per dešimtmečius ji gerokai išsiplėtė – šalia laivų paradų, jūrinių ceremonijų ir žvejų pagerbimo atsirado koncertai, meninės instaliacijos, mugės, sporto varžybos bei įvairios pramogos visai šeimai.

Ir šiemet paskutinį liepos savaitgalį Klaipėda tapo tikra Lietuvos vasaros sostine. Mieste vyko tradicinė Jūros šventė, kurios metu klaipėdiečius ir miesto svečius pasitiko tradicinė Jūros šventės eisena, gausybė koncertų, kultūrinių renginių, laivų pristatymų, amatų mugė, pramogos vaikams ir kitos veiklos. Kasmet ši šventė į uostamiestį pritraukia dešimtis tūkstančių lankytojų iš visos Lietuvos ir užsienio.

Jūros ir žvejų diena primena ne tik ilgametes jūrines tradicijas, bet ir žmones, kurių kasdienis darbas vyksta Baltijos jūroje. Tai proga padėkoti žvejams, jūrininkams ir visiems, prisidedantiems prie Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, stiprinimo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų