Radikalių permainų nebus
– Per pastaruosius savivaldos rinkimus Klaipėdos tarybos narių mandatų siekė 11 politinių jėgų – 10 partijų ir vienas rinkimų komitetas „Ištikimi Klaipėdai“. Ko galėtume tikėtis per artėjančius rinkimus?
– Daugiametės tendencijos rodo, kad labai didelio svyravimų skirtumo Klaipėdos miesto savivaldybėje per rinkimus nebūna. Rinkimuose dalyvauja įprastos, vadinamosios sisteminės politinės jėgos. Bet ir rinkimų komitetai stipriai įsitvirtinę konkurencinėje kovoje su tradicinėmis partijomis. Todėl yra tikimybė, kad Klaipėdoje atsiras jų daugiau. Tačiau kažkas labai radikaliai tikrai neturėtų keistis.
– „Ištikimi Klaipėdai“ per pastaruosius rinkimus laimėjo daugiausiai mandatų – net 8. Kaip manote, kas lėmė tokią sėkmę ir ar šį kartą jie pabandys tai pakartoti?
– Kalbant apie komitetų sėkmę (ir tai nėra vien tik Klaipėdos atvejis), ji susijusi su tuo, kad žmonės dažnu atveju jaučia nepasitikėjimą įprastomis politinėmis partijomis ir komitetai yra tos jėgos, kurios dažniausiai fokusuojasi išimtinai į vietos problemas. Atsiribojimas nuo nacionalinės politikos, vietinis specifiškumas tampa patrauklus vietos rinkėjams.
– Tai dabartinio Klaipėdos mero vedamas komitetas turbūt irgi turi nemažus šansus rinkimuose?
– Kiekviena politinė jėga ir kiekvienas politinis komitetas turi šansų tiek, kiek pajėgia išpildyti dvi esmines sąlygas – turėti lyderį, kuris yra populiarus tarp rinkėjų ir kuris dažniausiai yra kandidatas į merus, antra, svarbu sudėlioti savo rinkimų kampaniją. Ir jei, sakykime, dabartinis Klaipėdos meras kandidatuos ir į rinkimus ves komitetą „Ištikimi Klaipėdai“, šiam komitetui šansų tikrai yra labai daug.
Bris į tą pačią upę?
– Praėjusį kartą 2–3 vieta, gavę po 7 mandatus, Klaipėdos taryboje laimėtojų lentelėje dalijosi konservatoriai ir partija „Laisvė ir teisingumas“, kuri netrukus virto „Nemuno aušra“. Kaip manote, ar jiems pavyks pakartoti tų rinkimų sėkmę?
– 2023 m. rinkimuose „Laisvę ir teisingumą“ lydėjo unikalios aplinkybės, kurios labai sėkmingai jiems susiklostė Klaipėdoje. Tuo metu Remigijus Žemaitaitis pravedė labai aktyvią rinkimų kampaniją, jis pasinaudojo tuo, ko būtent tada kitos politinės jėgos beveik nedarė, jis važinėjo po Lietuvą, daug dėmesio skyrė Klaipėdos miesto savivaldybei. Ir tai buvo ne šiaip vienkartinis atvažiavimas, jis ėjo į susitikimus su vietos bendruomenėmis. Tai buvo labai patrauklu rinkėjams. Dabar jau ir kitos politinės jėgos kartoja šią taktiką. Dar nepamirškime, kad grupė žmonių, kurie sudaro „Nemuno aušrą“ miesto savivaldybėje, užima tam tikrą nišą tarp Klaipėdos rinkėjų, kuri nėra užpildyta. Jei pažiūrėsime į dešinį politikų sparną, ten turime per kelis dešimtmečius stipriai susiformavusią dalį rinkėjų, kurie ištikimai palaiko konservatorius. Liberalai turi savo dalį rinkėjų, bet neretai juos reikia „atsivesti“ iki balsadėžių, nes jie dažnu atveju yra jaunesni ir ne tokie aktyvūs. Kalbant apie centro kairės poziciją, čia nėra įsitvirtinę socialdemokratai. Tad yra niša, kurioje daug fragmentinių rinkėjų, ir tie politikai, kurie praves stipresnę rinkimų kampaniją, turi šansų susirinkti jų balsus.
– Per šią kadenciją „Nemuno aušros“ frakcija Klaipėdos taryboje visiškai subyrėjo – trys žmonės pasitraukė, vieną išmetė patys, liko trise. Ar tai turės įtakos būsimam rinkėjų pasirinkimui?
– Prisiminkime, kaip šita politinė jėga buvo formuojama. Ji visada sukosi aplink stiprų lyderį. Ir realiai, kas paskui tą lyderį eina, daliai rinkėjų, balsavusių už juos, nebuvo labai svarbu. Rinkėjai balsavo už konkrečią politinę jėgą ir jos lyderį. Ir jei jie dabar sėkmingai sudėlios rinkimų kampaniją, visai nesvarbu, kiek tų partijos atstovų per šią kadenciją liko taryboje. Tačiau yra labai daug trikdžių – padaryta reputacinė žala ir politikus lydintys skandalai, bet rinkimų kampanija tuo ir yra išskirtinė, kad galima kartais atrasti kažkokį sprendimą.
– Kaip manote, ar R. Žemaitaitis ryšis dar kartą meluoti žmonėms, kad dirbs Klaipėdos miesto taryboje, jei laimės rinkimus, kai pastarąjį sykį jis to mandato atsisakė?
– Visada galima atrasti naujų variantų. Pavyzdžiui, pusės tiesos sakymas. Ir tai labai rimtas dalykas, kai kuriose Vakarų valstybėse apie tai jau yra plačiai diskutuojama. Tai yra ne dezinformacija, ne klaidinimas, bet rinkimų kampanijos metu taikomas vadinamasis pusės tiesos fenomenas, kai pasakoma tik dalis tiesos, informacija išimama iš konteksto. Lyg ir nemeluojama, lyg ir nėra prie ko prikibti. Manipuliuoti rinkėjų nuomone, ypač žinant, kad vietos savivalda yra mažai domimasi, labai lengva, iškėlus vieną kitą populiarų klausimą. Todėl neatmesčiau dar vieno R. Žemaitaičio bandymo Klaipėdoje. Yra tokių politikų, kurie trečią ir ketvirtą kartą į tą pačią upę brenda.
Partijoms reikia lyderių
– Per pastaruosius rinkimus po labai ilgo tarpo į Klaipėdos tarybą sugrįžo socialdemokratai, kuriuos neabejotinai „ištempė“ prie jų prisijungęs ilgametis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Kokią socialdemokratų perspektyvą šįkart matote būsimuose rinkimuose į Klaipėdos tarybą?
– Socialdemokratai yra ta politinė jėga, kuri tvirtai įsitvirtinusi daugelyje Lietuvos savivaldybių. Klaipėda tapo išskirtinė oazė, kur socialdemokratai nebuvo ir nėra įsitvirtinę. Čia jie neturi stipraus ilgalaikio rinkėjų palaikymo, kad galėtume sakyti, jog tai yra viena dominuojančių politinių jėgų uostamiestyje. Tai yra vietinio skyriaus problema – negebėjimas surinkti žmonių, atsinaujinti. Nepaisant to, kad juos lydėjo sėkmė 2024 m. Seimo rinkimuose ir kad 2023 m. per savivaldos rinkimus socialdemokratus į Klaipėdos tarybą ištempė keli pas juos atėję buvę liberalai, nelabai matau didesnių perspektyvų ir dabar. Vieną kitą mandatą gal ir laimės, jeigu gerai sudėlios rinkimų kampaniją, bet kad jie taptų dominuojančia politine jėga Klaipėdoje, turėtų padaryti kur kas daugiau nei iki šiol.
– Kaip manote, ar liberalai dar grįš į lyderių pozicijas Klaipėdoje?
– Viskas priklausys nuo to, ar jie sugebės prie balsadėžių „atsivesti“ savo rinkėjus. Liberalai, kaip ir konservatoriai, Klaipėdoje turi tam tikrą rinkėjų dalį, kurią išjudinus balsuoti, galima turėti pakankamai narių taryboje. Vieni liberalai galbūt ir nesudarys valdančiosios daugumos, bet koalicijoje su politiniais partneriais jie turi šansų grįžti į lyderio pozicijas. Bet reikia, kad jų rinkėjai ateitų balsuoti, pasiūlyti kažką kitą, ko nesiūlo kitos politinės jėgos.
– Per praėjusius savivaldos rinkimus Klaipėdoje už ribos liko Laisvės partija, „Vardan Lietuvos“, Lietuvos žaliųjų partija, Darbo partija bei „Tautos ir teisingumo“ sąjunga. Kaip manote, ar jie turi galimybes bent vienam mandatui miesto taryboje šį kartą?
– Sunkiai. Aišku, visada galima taip strateguoti rinkimų kampaniją, kad patrauktų į savo pusę rinkėjus. Ir tai yra labai didelis ir svarbus veiksnys. Prisiminkime garsiąją chrestomatinę Rolando Pakso rinkimų kampaniją. Visada galima tą pačią sėkmę pakartoti ir vietos rinkimuose. Bet dalis tų išvardytų politinių jėgų pretenduoja į tą labai fragmentuotą terpę – į politinę kairę nuo centro. Ten konkurencija yra gana didelė. Išskyrus Laisvės partiją, kuri yra dešiniųjų pusėje. O dešinėje – konservatoriai ir liberalai, ir tikrai yra sunku mažesnėms politinėms jėgoms tikėtis didelių pergalių ir didesnės sėkmės. Vėlgi, reikia lyderio, reikia geros rinkimų kampanijos.
Norėtųsi didesnio solidumo
– Apskritai, ko turėtume laukti iš šių rinkimų Klaipėdoje? Kokias tendencijas pastebite? Kokia korta, viliojant rinkėjus, populiariausia šį sykį ir ar ji bus veiksminga?
– Dabar per Lietuvą ritasi banga, kuri prasidėjo Vilniuje, ir ji neišvengiamai artėja ir į Klaipėdą. Tai, už ką atsakinga miesto valdžia, nustumiama į antrą planą, nes ima dominuoti migracijos klausimai. Vilnius nėra išskirtinis fenomenas, nors vienas pirmųjų apie tai viešai pradėjo deklaruoti sostinės meras. Klaipėdoje irgi jau matome šio klausimo elementų apraiškas, ruošiantis rinkimams. Šis klausimas ir kitose Europos valstybėse labai plačiai naudojamas rinkiminėse kampanijose. Manau, tai bus keliama ir būsimuose savivaldos rinkimuose, nors tai nėra išimtinė savivaldos kompetencija. Ir tai nėra labai gerai. Todėl, kad tai atitolina rinkėjų dėmesį nuo to, už ką yra atsakinga vietos valdžia. Nes migracija didžiąja dalimi reguliuojama ir reglamentuojama nacionalinės valdžios. Manipuliuoti migrantų klausimu nėra gerai, nes pas mus gyvena tautinės bendruomenės, ir tokie dalykai ilgainiui tampa priešinantys, žiebiantys konfliktus. Tikėtina, kad rinkimų kampanija bus gana konfliktinė, jeigu šitas klausimas dominuos.
Tikėtina, kad rinkimų kampanija bus gana konfliktinė, jeigu šitas klausimas dominuos.
– Bet tam tikrų partijų atstovai tuo jau spekuliuoja socialiniuose tinkluose, tarp jų – kelių partijų kandidatai į merus. Jie pasidalijo įrašais su viešajame transporte važiuojančiais migrantais ir kelia klausimą: žiūrėkite, kas dabar Klaipėdoje dominuoja? Kas atsitiko, ar politikai neberanda temų rinkimų kampanijai?
– Tikrai taip. Faktiškai vienintelė politinė jėga Lietuvoje, kuri nuosekliai šitą klausimą kėlė ir kelia, – Nacionalinis susivienijimas, nes tai yra jų nuolatinės darbotvarkės sudedamoji dalis. Migrantų tema užpildo visas populistines etiketes. Pirmiausia, tai yra galimybė panaudoti pusę tiesos, kai paimi vieną fragmentą ir ištransliuoji, kad tai yra labai didelė miesto problema. Kalbant apie minėtą vaizdo įrašą, tai tikrai nėra masinis reiškinys Klaipėdos viešajame transporte ir tą galiu garantuoti, nes pati kasdien važinėju miesto autobusais. Bet politikams yra labai patogu. Ištrauki klausimą iš konteksto, pateiki pusę tiesos, nes migrantai tikrai važiavo, jie vyko į darbą konkrečiu maršrutu, konkrečiu laiku. Ir tada žmonės pradeda diskutuoti, nesigilindami, kas nepasakyta po kablelio, ką jiems ištransliavo vienas ar kitas politinis veikėjas. Ir rinkėjui jau nebereikia gilintis į labai rimtas ir dažnu atveju nuobodžias miesto tvarkymo problemas. Nes kiek rinkėjų yra skaitę Miesto strateginį plėtros planą? O dar yra Strateginis veiklos planas. Kas domėjosi, kiek darbų yra numatyta, kas suplanuota, ar klausomasi miesto tarybos posėdžių, ar einama į susitikimus su politikais, ar skaitomos politinių partijų ir komitetų rinkimų programos? Turbūt rinkėjai to nedaro. Ir pačios politinės jėgos, puikiai suvokdamos, kad žmonių rinkimų kampanijos metu nesudominsi rutininėmis nuobodžiomis temomis, griebiasi skambių populistinių klausimų, su kuriais visi susidūrę, visi mato, kalba ir išmano, ir čia yra labai lengva manipuliuoti rinkėjų nuomone. Ir labai gaila, kad šitų temų griebiasi ir tos politinės jėgos, kurios turėtų demonstruoti didesnį solidumą negu populistai.
Kokie kieno šansai?
– Kalbant apie merus, kai kurios partijos jau pagarsino savo kandidatus. Kaip manote, kas turi daugiausiai šansų?
– Kai kalbame apie politinių jėgų atstovų kandidatavimą į miesto merus, turėtume pasakyti rinkėjams labai svarbų dalyką: kodėl kai kurie žmonės kandidatuoja, kai akivaizdžiai matoma, kad jokių šansų laimėti neturi? Tai yra pasiruošimas po metų vyksiantiems Seimo rinkimams. Yra puiki terpė pasinaudoti vietos savivaldos rinkimais, pareklamuoti savo politinę jėgą, idėjas, tapti matomais. Šitas veiksnys yra labai svarbus. O kalbant apie šansus, jeigu dabartinis meras apsispręs kandidatuoti, kitiems kandidatams tikrai yra labai mažai galimybių. Nesakau, kad tai jam pavyktų pirmame rinkimų ture, nors Lietuvoje yra savivaldybių, kur yra ir toks fenomenas, bet jų nėra labai daug. Klaipėdos rinkėjų pasyvumas veikiausiai nulems, kad bus antras mero rinkimų turas. Ir jei dabartinis meras kandidatuos, jis tikrai pateks į jį. Nes labai matomi darbai, kurie vyksta ir nuveikti mieste jo vadovavimo metu. O rinkėjams dažnai to ir užtenka. Jiems nereikia skaityti nuobodžių programų, dalyvauti susitikimuose su kandidatais, kamantinėti, kas ką daugiau pažadės, nes pažadai yra įvykdyti, bent jau jų dalis, ir vizualiai tai yra matoma. Donaldo Trumpo žodžiais kalbant, visi koziriai yra Arvydo Vaitkaus rankose. Visų kitų šansai priklausys nuo to, kaip jie susidėlios rinkimų kampaniją. Jau matėme, kad „ėjimu į žmones“ tikrai galime susirinkti daug balsų, ką ir parodė 2023 m. R. Žemaitaičio ir jo tuometės partijos pergalė Klaipėdoje, kur tikrai tokio mandatų skaičiaus niekas nesitikėjo.
– Užsiminėte apie pasiruošimą Seimo rinkimams. Jūsų manymu, ar teisinga, kad į merus kandidatuoja dar ir Seimo nariai?
– Be abejo, neteisinga, ir nereikia dangstytis tuo, kad taip leidžia įstatymai. Politikos moksluose netgi yra specifinis terminas – administracinių išteklių naudojimas, tai yra naudojimasis jau užimama tarnybine padėtimi savo žinomumui didinti. Seimo nariai yra labiau matomi nei kiti paprasti partijų nariai ir jiems lengviau rinkimų kampaniją dėliotis. Manau, dalis rinkėjų suvokia, kad tai nelabai sąžiningas ar moralus elementas, kurio neturėtume toleruoti.
Naujausi komentarai