Klaipėdiečiai yra pasyvūs
Tyrėjai konstatuoja, kad Klaipėdos mieste visus nepriklausomybės metus yra labai mažas rinkėjų aktyvumas. Kodėl?
„Tas, kas atsakys į šitą klausimą, galėtų pretenduoti į Nobelio premiją. O, jei rimtai, daug žmonių ieško į tai atsakymo, nes tų veiksnių, kurie galbūt turi įtakos rinkėjų pasyvumui, yra nemažai. Tačiau aiškaus šio klausimo sprendimo taip ir neturime, nes uostamiesčio rinkėjai tiesiog išsiskiria stabiliu pasyvumu“, – akcentavo Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.
Politologė pabrėžė, kad viena priežasčių galėtų būti miesto specifika – darbo jėgos, ypač jūrinės, migracija.
Klaipėdoje yra daug žmonių, dirbančių užsienyje. Jie nėra emigravę, bet jų darbo specifika, susijusi su jūriniu ar statybų sektoriumi, tad jų darbo vieta dažniausiai yra ne Lietuvoje.
Manoma, kad tokie rinkėjai yra registruoti Klaipėdoje, bet jų tiesiog fiziškai nėra mieste.
G. Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, tarp šių žmonių nėra susiformavęs įprotis, kad atėjus rinkimų dienai jie jaustų pareigą nuvykti balsuoti į Lietuvos ambasadas.
„Reikėtų turbūt šviesti žmones, kad jie atliktų pilietinę pareigą, juolab balsavimui sudaromos visos sąlygos ir kaimyninėse Europos šalyse atstumai ne tokie, kaip Azijoje ar Šiaurės Amerikoje. Tačiau be viso šito turime ir pasyvumo elementą, vadinamąjį X faktorių. Verta akcentuoti, kad į savivaldybių tarybų ir merų rinkimus ateina mažiau rinkėjų nei renkant parlamentą ar prezidentą“, – teigė politologė.
Tad vietos rinkimai tarp klaipėdiečių nėra tokie populiarūs, kaip nacionaliniai, jie tarsi atsiduria mažiau svarbesnių rinkimų kategorijoje.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili savivaldos rinkimų stebėseną Klaipėdoje atlieka daugiau nei 30 metų ir konstatuoja, kad rinkėjų aktyvumas iš esmės nesikeičia ir yra stabiliai pasyvus.
Kuo nustebins kampanija?
Kas gi būdinga artėjančiam rinkimų laikotarpiui?
„Keičiasi rinkimų mados. Tai yra natūralu, nes vyksta spartus technologinis progresas. Pastaraisiais metais atkreipėme dėmesį, kad socialinės medijos ir jų panaudojimas reklaminių kampanijų metu įsiveržė į priekį. Ir manau, kad per 2027 m. rinkimus bus tas lūžio taškas, kai matysime nemažai dirbtinio intelekto (DI) panaudojimo“, – teigė politologė.
DI politikai naudojo ir anksčiau, bet, pasak G. Burbulytės-Tsiskarishvili, tai buvo linksmybių, pokštų lygmenyje.
Dabar, tikėtina, matysime tokių rinkimų kampanijų, kurios bus labai stipriai parengtos remiantis DI instrumentais.
Vis dėlto rinkimuose dažniausiai balsuoja vyresnio amžiaus žmonės, kuriems ne itin aktualios interneto naujovės.
Klausimas, kaip politikai ketina „prisibelsti“ į šiuos žmones, kad ir pasitelkdami DI?
„Nenuvertinčiau vyresnio amžiaus žmonių šiuo požiūriu. Tikrai yra tam tikra rinkėjų dalis, kurie naudojasi socialiniais tinklais. Tik jie patys yra ne tiek dalyviai ar naujienų įkėlėjai, o vadinamieji naršytojai. Jų patirtis, kaip veikia interneto algoritmai, yra mažesnė. Ir juos yra lengviau paveikti. Be to, manyčiau, įžvelgti DI pėdsakus bus ne taip paprasta. Jei anksčiau girdėdavome, kad kažkokie Kembridžo analitikai panaudojo juodąsias viešųjų ryšių technologijas rinkimuose, tai tą dabar darys DI, jei tik politinės jėgos mokės tai pritaikyti“, – kalbėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Anot politologės, ne viskas ankstesnėse rinkimų kampanijose, kas mums atrodė labai kvaila ir juokinga, buvo kuriama DI.
Už viso to tikrai buvo ir gyvi žmonės.
„DI pažanga nuo pastarųjų parlamento rinkimų yra itin didelė, ir tie, kurie seka tą pažangą, DI galės panaudoti ne tik politinių programų rašymui, bet ir aiškinantis, ką nori girdėti jų konkretus rinkėjas. Šiuo atveju jau bus galima atlikti labai rimtas analizes ir nebesamdant tam specialistų“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Pasitelkiant DI galima išsianalizuoti potencialų rinkėją, jo išsidėstymą geografiškai ir tuo pagrindu kurti labai paveikias tikslines reklamines kampanijas.
Anot ekspertės, DI gali padėti pasiruošti ir politinėms diskusijoms, todėl būtent per šiuos rinkimus bus aiškiai matyti, ar politinės jėgos žengia koja kojon su DI.
Vis dėlto daug kas priklausys ir nuo politiko asmenybės bei jo charizmos, kur DI nebegalės padėti, norint įgyti rinkėjų pasitikėjimą.
Tautinių mažumų elektoratas
Klaipėdoje yra dar vienas išskirtinumas – čia daug tautinių mažumų rinkėjų.
Šios kadencijos miesto taryboje nėra nė vienos uostamiesčio rusakalbių politinės jėgos.
2019 m. savivaldybių rinkimuose jų dalyvavo net trys – politinis komitetas „Titov ir teisingumas“, politinė partija „Rusų aljansas“ ir komitetas „Rusakalbė Klaipėda“.
Tuomet du mandatus laimėjo tik Viačeslavo Titovo kompanija, kitos liko už ribos.
Skaičiuojant visų jų surinktus balsus, matome, kad jei jie tada būtų buvę vieningi, būtų galėję gauti net 5 mandatus (bendras už juos balsavusiųjų skaičius – 5 903).
Klausimas, ar rusakalbių atstovai per šiuos rinkimus mėgins siekti mandatų Klaipėdos taryboje?
„Išties, Klaipėdoje yra didelė rusakalbių bendruomenė. Natūralu, kad dalis šios bendruomenės noriai dalyvauja miesto gyvenime, yra aktyvūs ir ateina prie balsadėžių. Per 2019 m. savivaldybių rinkimus buvo trys rusakalbiams atstovaujančios jėgos, kurios bendroje sumoje surinko beveik 6 tūkst. balsų. Tačiau neatmeskime, kad ne visi už juos balsavę buvo rusakalbiai. Išvada tokia – tikrai yra labai nemenkas šių rinkėjų branduolys, o žinant, jog reikia maždaug 2 tūkst. balsų, kad politinė jėga peržengtų 4 proc. kartelę, tai šių rinkėjų dalis yra labai reikšminga“, – pripažino G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Anot politologės, tų politinių jėgų šiuo metu mes nebeturime, bet jų rinkėjai niekur nedingo.
„Labai maža tikimybė, kad iš tų beveik 6 tūkst. žmonių, palaikiusių į rusakalbius orientuotas politines jėgas, per 2023 metų rinkimus kažkas būtų balsavęs už konservatorius. Vadinasi, jų balsus dalijosi kitos politinės jėgos. Panašu, kad dalis tų rinkėjų rinkosi komitetą „Ištikimi Klaipėdai“, dalis – „Nemuno aušrą“, o likę pasiskirstė labai įvairiai, buvo balsuojančių tiek už liberalus, tiek ir už valstiečius“, – dėstė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Tas, kas atsakys į šitą klausimą, galėtų pretenduoti į Nobelio premiją.
Ką rinksis rusakalbiai?
Kol kas nėra jokių duomenų, kad burtųsi kokia nors politinė jėga, kuri būtų siejama su Klaipėdos miestu ir rusakalbių bendruomene ir kuri per šiuos savivaldybių rinkimus atstovautų rusakalbiams tiesiogiai, kaip buvo 2019 m.
Esą vienintelė jėga, kuri gali būti į tai orientuota, – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, bet, ar jie sutelks jėgas Klaipėdoje, sunku pasakyti, kol oficialiai neprasidėjo rinkimų kampanija.
Pasak politologės, daugiau jokių kitų jėgų, orientuotų į Klaipėdos tautinių mažumų bendruomenes, kol kas nematyti.
„Tam tikra dalis uostamiesčio rusakalbių, ne vien minėti tie beveik 6 tūkst., tikrai balsuoja už kitas politines jėgas. Ar jie renkasi favoritus pagal jų palankumą tautinei bendruomenei, sunku pasakyti. Tačiau tie tautinių mažumų atstovai, kurie tuo metu balsavo ne už rusakalbiams atstovavusias partijas, daugiau fokusavosi į miesto problemas, jų aktualumą ir kaip tas problemas siūlo spręsti tos politinės jėgos“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Būtent tiems rinkėjams svarbios ir miesto problemos, ir tautinės tapatybės išlaikymas.
„Kalbant apie sistemines partijas, rinkėjai žiūrės, ką tos partijos deklaruoja nacionaliniu mastu dėl rusakalbių situacijos Lietuvoje. Ypač mokyklų klausimas, manau, bus vienas aktualesnių. Ir tada jie rinksis, už ką balsuoti“, – įsitikinusi politologė.
Palankumą lemia išvaizda?
Kalbėdama apie politinių jėgų dalyvavimą rinkimuose, politologė išskyrė stabilų branduolį tiek politinių jėgų, tiek ir rinkėjų, kurie renkasi jas renkasi.
Tačiau visada randasi ir naujos jėgos, kurios įsiveržia į rinkimus ir susišluoja nemenką dalį rinkėjų balsų.
Sisteminės partijos – konservatoriai, liberalai, socdemai, „valstiečiai“ – Klaipėdos mieste turi tam tikrą branduolį stabilių rinkėjų, kurie ateina balsuoti už konkrečias šias savo pasirinktas partijas.
Nuo pat 1995 metų G. Burbulytė-Tsiskarishvili yra išsianalizavusi daugybę rinkimų. Pavyzdžiui, kiek rinkėjų Klaipėdoje yra palankūs tam tikrai konkrečiai politinei jėgai. Tačiau tai dar nereiškia, kad tiek rinkėjų ir ateis balsuoti.
„Konservatoriai, liberalai, socialdemokratai ir „valstiečiai“ turi savo rinkėjų branduolį. Tikėtina, už tas politines jėgas ateis balsuoti ir kiti rinkėjai, kuriuos kažkas tuo metu tų partijų kampanijose užkabins. Bet būna atvejų, kai rinkėjams tiesiog patinka politiko veidas ir už jį žmonės balsuoja“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Sisteminių partijų balsai
Pasak politologės, liberalai Klaipėdoje turi apie 8 tūkst. potencialių rinkėjų, bet nėra jokios tikimybės, kad jie tikrai ateis balsuoti.
„Vadinasi, šį skaičių turime mažinti. Vertinant ilgalaikes perspektyvas, bazinis intervalas, ko liberalai gali tikėtis dar prieš rinkimų kampaniją – nes ji gali stipriai pakeisti situaciją – yra 4–5 tūkstančiai rinkėjų balsų. Jei balsų gautų mažiau, vadinasi, patys kažką padarė ne taip, kad atstūmė savo rinkėją“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Klaipėdos konservatoriai uostamiestyje taip pat turi apie 8 tūkst. rinkėjų.
Politologės teigimu, tai yra garantuoti balsai.
„Konservatorių rinkėjų intervalas yra 7,5–9 tūkst., tad jei jiems nepavyks į rinkimus pritraukti iki 8 tūkst. balsavusiųjų, vadinasi, kažką ne taip padarė per rinkimų kampaniją. Jei rinkėjų bus per 9 tūkst., tai rodys, kad jiems pavyko pritraukti ne tik fundamentalų, bet ir kitą dešinės pakraipos rinkėją“, – teigė politologė.
Klaipėdoje stabiliai mažai rinkėjų turi socialdemokratai. Prognozuojama, kad jie galėtų surinkti maždaug 3 tūkst. balsų.
„Ar Klaipėdos socialdemokratai galėtų surinkti daugiau nei 4 tūkst. balsų, labai abejoju. O kalbant apie būsimus rinkimus, jų perspektyvos yra dar menkesnės dėl to, kad neaiškus jų lyderis. Iki šiol nežinia, kas ves socialdemokratus į rinkimus Klaipėdos mieste. Labai tikiuosi, kad ši partija čia neliks be sąrašo. Tai būtų labai didelis smūgis socialdemokratams, tai reikštų, kad jų pozicijos Klaipėdoje visai prarastos. Puikiai suprantame, kad per praėjusius rinkimus buvo didelis Vytauto Grubliausko indėlis, kuris, tuomet prisijungęs prie socialdemokratų, ištempė partiją į tarybą“, – akcentavo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Politologė pabrėžė, kad šiuo metu socialdemokratai yra valdančioji partija Lietuvoje, o rinkėjams dažnai kyla nenoras balsuoti už esančius valdžioje, todėl per savivaldybių rinkimus Klaipėdoje rinkėjų balsai, skirti socialdemokratams, gali būti ir dar mažesni.
Visgi ši tendencija gali pasikeisti, jei partijai pavyks iškelti stiprų politinį lyderį.
G. Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, „valstiečiai“ Klaipėdoje turi savo rinkėjų dalį, bet ji irgi priklauso nuo to, kas yra partijos lyderis.
Kažkada „valstiečių“ atėjimą į Klaipėdos tarybą labai lėmė dabartinio Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus buvimas tos partijos sąrašuose.
„Dabar jie turės naują lyderį, kandidatą į merus. Beje, vienas šių rinkimų fenomenų – tiek liberalų, tiek „valstiečių“ atveju, turėsime du savo profesine veikla panašius žmones – jūrinio sektoriaus atstovus ir siejamus su rusakalbe bendruomene. Bus labai įdomu stebėti abiejų šių politinių jėgų konkurenciją, bet, vertinant skaičius, „valstiečių“ rinkėjų šiek tiek mažiau negu Liberalų sąjūdžio, tai yra 3,5–4,5 tūkst. Viskas priklausys, kaip partija strateguos rinkimų kampaniją, bet abejoju, kad rinkėjų bus daugiau. Esu linkusi manyti, kad „valstiečiai“ negaus daugiau balsų, nes yra nemažai konkurentų“, – mano G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Tačiau „valstiečiai“ sėkmingai užėmę vertybinę nišą, krikščionišką liniją, o rinkėjų poreikį tam patvirtina ir tyrimai.
Bet jiems, anot politologės, atsirado konkurentai – Nacionalinis susivienijimas.
Vieno žmogaus sprendimas
Kalbant apie centro kairės politines jėgas Klaipėdoje ir kokias jos turi perspektyvas, jei ateis balsuoti visi, kas jiems pritaria, tai dabar, anot G. Burbulytės-Tsiskarishvili, absoliučiai visą rinkimų strategiją lems vieno žmogaus apsisprendimas.
„Tai yra atsakymas į klausimą, ar dabartinis meras su komitetu „Ištikimi Klaipėdai“ kandidatuos, ar ne. Nes beveik vienintelio jo atsakymo ir nėra. Jei bus išlaikomas status quo, A. Vaitkus kandidatuoja ir komiteto formatas nesikeičia, kitoms politinėms jėgoms bus labai sunku, o kitiems kandidatams į merus bus dar sunkiau“, – tvirtino politologė.
Pasak G. Burbulytės-Tsiskarishvili, liberalai ir konservatoriai savo rankose turi tam tikrus politinius kozirius – tiek nacionaliniu mastu, tiek Klaipėdos mieste jie yra opozicijoje, ir dešiniojo flango rinkėjams jie būtų tarsi gaivus oro gūsis.
Šios partijos kritikavo miesto valdančiąją daugumą, bet klausimas, ką kitos rinkimuose dalyvausiančios politinės jėgos gali pasiūlyti naujo be kritikos valdančiajai koalicijai?
„Nes kritikuos visi, tada labai pasunkės konkurencinė kova. Be to, ateina dar dvi politinės jėgos – Nacionalinis susivienijimas, kuris Klaipėdoje neturėjo pozicijų, ir naujas rinkimų komitetas „Klaipėdos banga“, kuris ateina kaip konkurentas A. Vaitkui. Iš komiteto sąrašo matyti, kad jame žmonės, kurie turi patirties – kas administracinės, kas politinės. Jie jau dalyvavę rinkimų kampanijose. Ir jeigu A. Vaitkus nuspręs nekandidatuoti, užvirs didelė kova. Gal ir gerai, tokiu atveju, taryba nebus monolitinė“, – prognozavo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
(be temos)
(be temos)