KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys pabrėžė, kad simboliška projektą pristatyti būtent šiame fakultete.
„Džiaugiamės, kad mūsų universitetas priklauso nedaugeliui įstaigų, kurios labai kruopščiai ir su meile prižiūri šituos raudonų plytų pastatus. Fakulteto pastatas yra vienas didžiausių tokių raudonų plytų pastatų. Mes jį mylime, gerbiame, stengiamės puošti ir išlaikyti, kad visi miestiečiai ir svečiai galėtų juo gėrėtis“, – kalbėjo R. Balsys.
Apie tai, kaip raudona plyta Klaipėdoje tapo ne tik statybine medžiaga, bet ir pastebimu miesto architektūros bruožu, paskaitoje pasakojo istorikas Vasilijus Safronovas.
„Jeigu pasivaikščiotume po miestą ir pabandytume surašyti pastatus, kuriuose raudona plyta buvo naudojama, skaičius siektų apie 90“, – teigė V. Safronovas.
Nors šis skaičius gali atrodyti nemažas, istorikas pabrėžė, kad raudonų plytų pastatai ir anksčiau sudarė tik nedidelę dalį.
„Jeigu žiūrėtume į tarpukario metų duomenis, Klaipėdoje buvo apie 4 tūkst. namų. Tad net ir šimtas raudonų plytų pastatų sudarytų labai nedidelę dalį“, – aiškino V. Safronovas.
Vis dėlto šios architektūros reikšmę Klaipėdoje lemia ne vien pastatų skaičius.
„Raudona plyta labai dažnai buvo naudojama reprezentaciniuose pastatuose – bažnyčiose, Teisingumo rūmuose, Mokytojų seminarijoje, pašte ir kituose svarbiuose miesto objektuose“, – akcentavo V. Safronovas.
Į raudonų plytų pastatus kitu kampu pažvelgė įstaigos „Raudonos plytos“ įkūrėja Edita Valinčienė, akcentavusi Klaipėdos krašto žmonių gyvenimo istoriją.
„Tai pasakojimas ne tik apie pastatus, bet ir apie žmones, kurie juose mokėsi, meldėsi, dirbo ir kūrė savo gyvenimus“, – teigė E. Valinčienė.
Naujausi komentarai