Buvusią šlovę mena pavadinimas
„Kai šią teritoriją įsigijome 2018 m. pabaigoje, ji buvo siaubingai apleista ir pamėgta benamių, pastato išorės ir vidaus būklė buvo labai prasta. Tikras stebuklas, kad niekas nenukentėjo, nes ten dažnai landžiodavo vaikai ir jaunimas“, – pamena bendrovės „Bilukas“ plėtros direktorius Kazimieras Vaišvila.
Ilgus metus merdėjęs buvusios Lietuvos kino studijos kompleksas uostamiesčio statybų įmonės dėmesį patraukė dėl vietos išskirtinumo. Šiaurinėje miesto dalyje plytinti teritorija driekiasi palei vaizdingą Dangės vingį.
Pasak pašnekovo, abejonių nekilo: būtent čia stiebsis modernus gyvenamasis kvartalas „Klaipėdos Holivudas“.
Šiandien buvusią kino industrijos šlovę mena tik plėtojamo projekto pavadinimas, o praeivių ar pravažiuojančiųjų žvilgsnį traukia neatpažįstamai pasikeitusi aplinka ir naujai statybai nebūdinga vizualinė išraiška.
Nuo vokiško iki švediško braižo
K. Vaišvila neneigia – taip, buvo galima žengti daugelio pramintu keliu: statyti paprastai, greitai ir ekonomiškai. Tačiau norėjosi projekto, kuris būtų vertas unikalaus Klaipėdos kampelio.
„Esame klaipėdiečiai, čia gimėme ir augome. Žvelgiame į ateitį, todėl mums buvo svarbu palikti Klaipėdai kažką vertingo – nenorėjome statyti tiesiog „dėžučių“, – sakė pašnekovas.
Būtent tokio standartinio požiūrio įmonė sulaukė iš didžiumos projektuotojų.
„Keturi iš penkių pasiūlytų kvartalo projektų buvo paprasčiausi aukštybiniai pastatai, tačiau kai pamatėme „Studijos 33“ ir architektės Aušrinės Kairytės variantą, supratome, kad statysime būtent tai. Nors neturėjome kažkokių išankstinių minčių, matyt, tokia kvartalo vizija jau glūdėjo kažkur pasąmonėje“, – šyptelėjo verslininkas.
Pašnekovas prisipažino girdėjęs, kad „Klaipėdos Holivudas“ žadina skirtingas asociacijas – vieniems jis primena vokiškos, olandiškos, kitiems – švediškos statybos tradiciją.
Konkurencija kelia kartelę
Pabaigus projektą, „Klaipėdos Holivude“ bus įrengta 350 būstų ir komercinių patalpų. Iš 14 numatytų namų šiuo metu pastatyta ir priduota pusė.
Bemaž šešių dešimtmečių patirtį statybų srityje sukaupęs verslininkas pastebi – Klaipėdos pirkėjai yra itin išrankūs. O išrankiam klientui reikia kokybės, kuri aprėpia ne vieną kriterijų.
„Jie nori visko: geros architektūros, puikios vietos ir gamtos viduryje miesto. Žinoma, verslininkai patys sprendžia, kaip jiems statyti. Bet konkurencija verčia pasitempti. Ir šia prasme Klaipėdos centre tendencijos ypač geros“, – teigė pašnekovas.
Nors nekelia sau tokio konkretaus tikslo, statytojai viliasi, kad panašūs projektai galėtų padėti susigrąžinti priemiesčių „imigrantus“ ar būsto ieškančius gyventojus paskatintų likti Klaipėdoje.
„Mūsų siekis – pasiūlyti kokybę čia, mieste. Klaipėdos rajone būstai galbūt pigesni, bet reikia įvertinti laiką vežiojant vaikus į mokyklas, būrelius, išlaidas kurui ir kita. Be to, kuo daugiau žmonių rinksis gyvenimą Klaipėdoje, tuo daugiau naudos bus ir miestui“, – sakė K. Vaišvila.
Kai viskas pasiekiama ranka
Panašiomis įžvalgomis dalijosi ir bendrovės „Stemma Group“ projekto „Memelio miestas“ direktorius Justinas Striška.
Dangės upės ir Kuršių marių apsuptyje kylantis naujasis kvartalas – vienas ambicingiausių įmonės įgyvendinamų projektų, kuriuo orientuojamasi į prestižinės klasės būstus.
Tačiau sandorių tendencijos nustebino pačius plėtotojus. Prognozuota, jog kritinę dalį „Memelio miesto“ naujakurių sudarys antrojo būsto besidairantys klientai iš Vilniaus ir Kauno, tačiau tokie spėjimai nepasitvirtino.
„Didžioji dalis pirkėjų yra mūsų krašto – Klaipėdos apskrities gyventojai. Žmonės nori gerinti gyvenimo sąlygas, būti arčiau miesto centro ir visus jo patogumus pasiekti per kelias ar keliolika minučių, – sakė J. Striška. – Tikimės, kad ilgainiui į miestą ims grįžti ir daugiau priemiesčių gyventojų, nes Klaipėdos centre plėtojamas ne vienas projektas, galintis pritraukti emigravusius klaipėdiečius.“
Tapti gyvu miesto audiniu
Atsigręždamas į „Memelio miesto“ ištakas, vadovas prisimena, jog dar 2018-aisiais įsigijus buvusios laivų remonto įmonės „Laivitė“ teritoriją, laukė ilgi ir atsakingi planavimo procesai.
„Kartu su urbanistais bei kitais ekspertais kūrėme teritorijos koncepciją: planavome pastatų skaičių, tūrius, viešąsias erdves. Vien kol parengėme detalųjį planą, užtrukome beveik dvejus metus“, – pasakojo J. Striška.
Kvartalas suplanuotas kaip miestas mieste, tačiau kartu siekta, kad jo erdvės visu grožiu atsivertų kiekvienam svečiui.
Pašnekovo teigimu, patirties ir sėkmės pavyzdžių dairytasi ir svetur – nuo Hamburgo, Kopenhagos iki Ščecino, kur panašūs projektai prie vandens kuria gyvą, atvirą miesto audinį.
„Kodėl rinkomės ne kaip paprasčiau ir naudingiau? Įmonės akcininkai – Klaipėdos patriotai, kuriems rūpi miestas ir jo ateitis. Juo labiau kad „Memelio miesto“ teritorija – itin jautri vieta šalia senamiesčio. Tad pagrindinės užduotys, kurias kėlėme architektams ir projektuotojams, – integracija į esamą kontekstą, kad naujasis kvartalas neatrodytų kaip svetimkūnis, o taptų darnia miesto plėtros dalimi“, – aiškino „Memelio miesto“ vadovas.
Tarsi sniego gniūžtės efektas
Pirmasis projekto etapas, pareikalavęs apie 60 mln. eurų investicijų, jau visiškai baigtas – šiuo metu „Memelio mieste“ naujakurių laukia apie 100 butų, iš kurių jau beveik pusė parduota.
Būsimų darbų planuose – įrengti dar apie 200 būstų, o visos teritorijos konversiją tikimasi įgyvendinti per artimiausią dešimtmetį.
Džiugu matyti, kaip atsiradus naujam projektui sujuda visa aplinka.
Kaip sakė J. Striška, bene didžiausias iššūkis buvo apskritai ryžtis tokio masto ir reikšmės projektui. Tačiau pirmtakų naštą atperka virtinė kitų pokyčių.
„Džiugu matyti, kaip atsiradus naujam projektui sujuda visa aplinka. Iki 2028 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kaimynystėje planuoja pasistatyti administracinį pastatą su daug viešųjų erdvių, kurios, tikiu, taps viena mėgstamiausių miestiečių vietų. Nemažai pokyčių jau vyksta kitoje upės pusėje, kur planuojami administraciniai ir gyvenamieji pastatai“, – vardijo pašnekovas.
J. Striška taip pat linkęs manyti, kad „Memelio miesto“ plėtra atkreipė verslo dėmesį į gretimą objektą kitapus Naujosios Uosto gatvės – buvęs policijos pastatas netruko surasti naujus šeimininkus ir sparčiai transformuojasi į dar vieną išskirtinį uostamiesčio akcentą.
Prisiliesti prie istorijos
Šią 1862 m. iškilusio U formos komplekso konversiją simboliniu pavadinimu „Jūros 1“ įgyvendina bendrovė „Antai Group“.
Jos direktorius Darius Baitis neneigia – besivystanti ir besitvarkanti kaimynystė kiekvienam plėtotojui yra svarus kriterijus: „Manau, kad kaip ir apleistas pastatas šalia „Memelio miesto“ būtų nepriimtinas klientams, taip ir sutvarkyta „Memelio miesto“ teritorija prideda vertės mūsų projektui. Tai abipusė nauda, sinergija.“
Tokie darbai imlūs laikui, neretai reikalauja juvelyrinio kruopštumo, o investicijos išauga kartais.
Pasak pašnekovo, darbas paveldosaugos objekte menkai primena tradicinę statybą – veikiau užprogramuotas nesibaigiančiam iššūkiui. Tačiau galimybė prisiliesti prie nesumeluotos autentikos, miesto istorijos, galiausiai tapti jos atgimimo dalimi – neįkainojamos vertybės.
„Orientuojamės į įdomesnius, nestandartinius projektus. O šis objektas unikalus tiek savo pobūdžiu, tiek vieta, – teigė D. Baitis. – Žinoma, pastatyti naują pastatą būtų greičiau ir paprasčiau. Šiuo atveju pagrindinis tikslas – kiek įmanoma labiau atkurti buvusį vaizdą. Tokie darbai imlūs laikui, neretai reikalauja juvelyrinio kruopštumo, o investicijos išauga kartais.“
Vietoje parkingo – žalioji oazė
Projekto plėtotojai griežtai laikėsi istorinės tiesos.
Pavyzdžiui, nieko bendra su senąja architektūra neturintis šiferis užleido vietą skardai, sovietmečiu sugadintos neogotikinio fasado plytos taip pat po vieną išimtos ir pakeistos naujomis. Atkurtas ir centrinis įėjimas iš Naujosios Uosto gatvės.
„Kalbant apie ryškesnius vizualinius pokyčius, nugriovus seną sporto salę, jos vietoje iškils naujas pastatas, kuriam tokie griežti paveldosaugos reikalavimai nekeliami“, – pasakojo „Antai Group“ vadovas.
Neabejotinu projekto išskirtinumu taps vidinis komplekso kiemas, kuris bus skirtas ne automobilių laikymui, o žaliajai poilsio oazei.
Šiuo metu atveriamas pirmasis „Jūros 1“ korpusas, o užbaigus visą konversiją bus įrengta 120 apartamentų.
Ne galutiniais duomenimis, į visą projektą prireiks investuoti daugiau kaip 12 mln. eurų.
„Nors dauguma mūsų apartamentų pirkėjų yra vietiniai, turime nemažai klientų ir iš kitų miestų, kurie antrajam būstui pajūryje mieliau renkasi Klaipėdą, o ne Palangą“, – sakė pašnekovas.
Verslas stebi ir reaguoja
A. Baičio teigimu, šiandien kalbėti apie konkrečius projekto pabaigos terminus būtų keblu.
„Manau, kad daugelis pasakytų, jog visi pagrindiniai iššūkiai yra biurokratinio pobūdžio: detalieji planai, leidimai, visa kita dokumentacija. Tad procesai nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi, bet tai nieko naujo“, – šyptelėjo „Antai Group“ vadovas.
Vis dėlto visi pašnekovai vieningai sutaria: be geranoriško paties miesto palaikymo ir įsitraukimo imtis milijoninių investicijų reikalaujančios atsakomybės būtų gerokai sunkiau.
Bendrovės „Bilukas“ plėtros direktorius K. Vaišvila neabejoja – pastarojo meto reikšmingos privataus nekilnojamojo turto verslo iniciatyvos, ypač centrinėje Klaipėdos dalyje, glaudžiai susijusios su savivaldybės siekiu keisti miesto veidą – pradedant Atgimimo aikštės rekonstrukcija, Dangės skvero ties Senąja perkėla atnaujinimu ir baigiant kitų viešųjų erdvių tvarkymu.
Galbūt tai teikia vilties, kad Klaipėda pamažu, bet ryžtingai kratosi daugelį metų gajaus pramoninio miesto įvaizdžio.
Naujausi komentarai