Atvažiavę rusai išvyksta?
Šių metų rugsėjo duomenimis, Registrų centras skaičiuoja 9 894 Ukrainos piliečius, gyvenančius Klaipėdoje.
Antroje vietoje yra Rusijos pilietybę turintys asmenys, kurių uostamiestyje šiek tiek mažėja.
Šiemet buvo suskaičiuoti 1 776 rusai, Rusijos Federacijos (RF) piliečiai, nurodę Klaipėdoje gyvenamąją vietą, o pernai jų buvo 1 828.
Per praėjusius metus iš Klaipėdos išvyko 52 RF pasą turintys asmenys.
2025 m. čia gyveno 1 851 Rusijos pilietis, o 2024 m. – 1 946.
Mažiausiai RF piliečių buvo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Tada Klaipėdoje užfiksuotas 1 771 RF atstovas.
Po metų, 2023-iaisiais, jų buvo jau 1 937.
Kadangi šiais metais RF piliečių skaičius beveik pasiekė 2022 m. rodiklį, tikėtina, kad, prasidėjus karui, pirmąja stotele Klaipėdą pasirinkę Rusijos piliečiai paliko uostamiestį ir išvyko arba į kitus miestus, arba net į kitas šalis.
Ukrainiečių – apie 10 tūkst.
O štai ukrainiečių diaspora per kelerius metus Klaipėdoje išaugo kartais.
2022-aisiais čia gyveno 3 475 ukrainiečiai, o šiemet jų čia registruota beveik 10 tūkst.
Didžioji migracija iš Ukrainos vyko 2023 m. Tuomet Klaipėdoje registruoti 11 343 ukrainiečiai.
2024 m. jų šiek tiek mažėjo, iki 10 532 piliečių. Pernai teliko 8 616 ukrainiečių.
Šiemet skaičiuota, kad Klaipėdoje gyvena 9 894 Ukrainos piliečiai.
Trečioji pagal dydį užsieniečių diaspora, kuri yra įsikūrusi uostamiestyje, šiuo metu yra Baltarusijos piliečiai, kurių čia 1 675.
2022 m. Klaipėdoje gyveno tik 813 baltarusių, tad per kelerius metus ši diaspora išaugo dvigubai.
Tačiau 2025 m. trečiąją vietą pagal skaitlingumą buvo nurungę Azerbaidžano piliečiai, kurių tada buvo suskaičiuota 1 640.
Šiuo metu azerbaidžaniečiai sudaro ketvirtąją pagal skaitlingumą užsieniečių grupę. Šiuo metu čia gyvena 1 624 šios šalies piliečiai.
Pasirodo, 2022-aisiais Klaipėdoje gyveno vos 148 Azerbaidžano piliečiai. Jau po metų jų buvo 392, o 2024 m. – 864.
Latvius keitė filipiniečiai
Penktoji pagal skaitlingumą diaspora šiuo metu yra Filipinų Respublikos piliečiai. Jų čia gyvena 1 154.
Prieš beveik penkerius metus statistikoje filipiniečių buvo vos vienas kitas.
2022 m. penktąją užsieniečio šalių piliečių grupę Klaipėdoje sudarė latviai, kurių tada gyveno 102. Tiek pat skaičiuota ir 2023 m.
2024-aisiais latvius jau pakeitė Kirgizijos piliečiai, kurių į Klaipėdą atvyko 311.
O nuo 2025 m. į uostamiestį pradėjo keltis gyventi ir Indijos piliečiai, kurių tada skaičiuota 573.
Šiemet indus pakeitė filipiniečiai, kurie, panašu, į uostamiestį važiuoja kryptingai.
Rugsėjį skaičiuota, kad Klaipėdoje gyvena daugiau nei 1,5 tūkst. filipiniečių.
Atvyksta dirbti, yra katalikai
Gegužę Užimtumo tarnyba skaičiavo, kad Lietuvoje buvo įdarbinta 2,7 tūkst. filipiniečių.
Iš viso šalyje įvairiausius darbus dirba apie 160 tūkst. – 170 tūkst. užsieniečių.
Daugiausia jų ieškojo darbo statybose ar transporto sektoriuje.
Darbdaviai dažniausiai įvardija teigiamus filipiniečių bruožus – jie stengiasi draugiškai elgtis su kolegomis, sutaria organizacijose, yra geraširdžiai ir nori dirbti.
Lietuviai neblogai priima filipiniečius. Vietiniai vertina tai, kad atvykėliai yra Romos katalikai.
Tačiau socialiniuose tinkluose pasirodo ir kitokių nuomonių.
Iš egzotinių šalių atvykę darbuotojai, darbdavių teigimu, neretai tingi dirbti.
O į kiekvieną pastabą dėl darbo kokybės ar higienos reaguoja skaudžiai ir iš karto puola aiškinti, kad yra diskriminuojami dėl rasės ar tautybės.
Nėra dokumentų – gausi pašalpą
Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, vienijančioje užsieniečius Klaipėdoje, prieš kurį laiką pasirodė klausimas – užsienietis teiravosi, kodėl Pakistano ar Bangladešo studentai nuolat pameta savo asmens dokumentus?
Žmogus tikino girdėjęs, kad Prancūzijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, pametus dokumentus ir apie tai paskelbus feisbuke, esą įmanoma gauti prieglobstį toje šalyje.
„Pagal Lietuvos imigracijos įstatymą, jei pametėte piniginę, ypač autobuse, turite teisę į prieglobstį, o iš Lietuvos vyriausybės galite gauti nemokamą namą, automobilį ir 1,5 tūkst. – 2 tūkst. eurų per mėnesį pašalpą. Telaimina Dievas“, – taip į užsieniečio klausimą atsakė vienas veikėjas.
Kas atvykėlių galvose įkalė tokią idėją, sunku suprasti. Bet apie tokio pobūdžio melagienas, sklandančias internete, Migracijos departamento specialistai yra girdėję.
„Joks skelbimas feisbuke apie dokumentų praradimą neturi jokios juridinės galios. Ir tai niekaip nepaveiks migracijos procedūrų vykdymo. Užsieniečiai turi laikytis Lietuvoje galiojančių įstatymų“, – patikino Migracijos departamento vyriausiasis patarėjas Rokas Pukinskas.
Internete sklindanti melagiena, kad dokumentus pametę užsieniečiai gali tikėtis prieglobsčio ir dar išmokos Lietuvoje, gali kelti net ir šypseną. Gali būti, kad taip vietiniai erzina ir šaiposi iš atvykėlių.
„Jei užsienietis pametė savo asmens dokumentus, jam kuo greičiau reikėtų prisijungti prie savo Migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) paskyros ir paskelbti apie tai, kad jo dokumentai yra negaliojantys, arba ateiti į artimiausią Migracijos departamento skyrių. Tokių žinučių platinimas tiesiog yra žmonių klaidinimas“, – paaiškino R. Pukinskas.
Prieglobsčio prašo vis mažiau
Migracijos departamento vyriausiasis patarėjas R. Pukinskas atskleidė – prieglobsčio Lietuvoje prašo vis mažiau žmonių.
„Tai jau nebeaktuali tema. Per 2026 m. iš viso gauti 252 prieglobsčio prašymai. Pirmauja Baltarusijos piliečiai. Šiemet prieglobsčio prašėsi 81 baltarusis, 42 Afganistano piliečiai, 16 Pakistano piliečių teikė prašymus, 13 Rusijos piliečių ir 8 Irako piliečiai“, – skaičius vardijo R. Pukinskas.
Šiais metais priimti sprendimai 93 piliečiams suteikti pabėgėlio statusą.
Dviem užsieniečiams suteikta papildoma apsauga.
„110 prašytojų nuspręsta nesuteikti prieglobsčio. Per metus galima pateikti vieną prašymą. Tačiau dažnai pasitaiko, kad, gavę neigiamą atsakymą, jie vėl teikia prašymus“, – paaiškino R. Pukinskas.
Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje leidimą gyventi yra gavę 80,3 tūkst. ukrainiečių.
Perpus mažiau, 47,8 tūkst., Baltarusijos piliečių taip pat turi leidimus gyventi.
Lietuvoje leidimus gyventi turi 13,3 tūkst. Rusijos piliečių.
Net 12,6 tūkst. Uzbekistano piliečių taip pat turi oficialius leidimus gyventi Lietuvoje.
9,4 tūkst. žmonių, turinčių leidimus gyventi Lietuvoje, yra atvykę iš Indijos.
Apie 7,5 tūkst. leidimų yra išduota Tadžikistano piliečiams.
Migracijos specialistus labiausiai stebina išaugęs filipiniečių atvykėlių skaičius Lietuvoje.
2024 m. jų čia gyveno tik 487, o šiemet suskaičiuoti 5 612 Filipinų Respublikos pasą turinčių piliečių, gavusių leidimą gyventi Lietuvoje.
„Vertėtų priminti užsieniečiams, kad reikia kritiškai vertinti informaciją. Visada reikia vadovautis tik oficialių institucijų informacija. Tačiau verta įsiminti tokius atvejus, kai socialiniuose tinkluose skleidžiamos melagienos. Žmonės masiškai ir negalvodami skelbia deklaratyvaus pobūdžio, absurdišką informaciją. Lietuviams taip pat vertėtų „paprotinti“ užsieniečius, kad pametus dokumentus reikia kreiptis į Migracijos departamento skyrių, o ne rašinėti apie tai internete“, – akcentavo Migracijos departamento vyriausiasis patarėjas R. Pukinskas.
Naujausi komentarai