Signalai – dar pernai
Prieš metus dienraštis „Klaipėda“ rašė („Rekordo verta premija“, 2025 09 02), kad 2024-ųjų Kalėdos Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijos vadovui, jo pavaduotojoms, sekretorei, bibliotekininkei ir kitiems darbuotojams buvo išskirtinai dosnios.
Baigiantis metams, vien mokyklos vadovas gavo daugiau nei 14 tūkst. eurų priemoką.
Kaip tik tada Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė prabilo, kad susidariusi situacija verčia kelti prielaidą, jog per metus lėšų paskirstymas toje įstaigoje buvo neracionalus.
„Neįsivaizduoju, kaip galima sutaupyti, kad metų pabaigoje visus tris mėnesius pavyktų išmokėti po 100 ir net 200 proc. priedus? Tai turėtų sudominti ne tik STT, bet ir savivaldybės kontrolierę. Visose įstaigose pavyksta sutaupyti ir išmokėti premijas, bet tik ne tokio dydžio. Palyginau ir kitų mokyklų to laikotarpio atlyginimus, tokių „šuolių“ nemačiau“, – tada dienraščiui kalbėjo L. Juknienė.
Po skundų – tyrimas
Situacija išties sudomino Kontrolės ir audito tarnybą, kurios specialistės atliko labai didelės apimties darbo užmokesčio fondo planavimo ir naudojimo Klaipėdos švietimo įstaigose auditą.
Po tyrimo buvo konstatuota, kad per trejus metus (2023–2025 m.) 23 iš 26-ių tirtų uostamiesčio įstaigų nepanaudojo daugiau kaip trečdalio milijono eurų, kurie vėliau tapo darbuotojų premijomis.
Kaip pavyksta taip sutaupyti?
Pasirodo, dalyje mokyklų trūksta mokytojų, įstaigos jų neieško, net neskelbia, kad reikia specialistų, taip sutaupo nemažai atlyginimo fondo lėšų, kurias metų pabaigoje skiria premijoms.
Klaipėdos savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė teigė, jog pagal įstatymus turi būti užtikrintas vaikų ugdymas, o jis nukenčia būtent todėl, kad trūksta pedagogų ir įstaigos jų neieško.
Mokėjo lojaliesiems?
„Ši situacija yra įsisenėjusi ir apima tikrai ne tik audito laikotarpį. Mes ir Kultūros, švietimo bei sporto komitete kalbėjome apie tai. Susidaro įspūdis, kad direktoriams yra labai patogu turėti laisvų etatų, nes paskui iš tų sutaupytų darbo užmokesčio fondo pinigų jie gali išsimokėti priedus. Beje, įstatymų jie nepažeidžia, bet tokie dalykai turi būti kontroliuojami“, – teigė D. Čeporiūtė.
Kontrolės ir audito tarnybai kilo įtarimų, iš kur švietimo įstaigose tiek sutaupymų, iš kurių mokami priedai ir priemokos.
„Be to, pradėjome gauti skundų, kad įstaigų vadovai kai kuriems darbuotojams ar lojaliems asmenims išmoka priedus. Ir mus tai sudomino. Ar lojalus darbuotojas, ar ne, mes nustatyti negalime, bet kad gauna priedus, tikrai matėme. Priedų skyrimo teisėtumo ar neteisėtumo nenustatėme. Pagal įstatymą, vadovas gali už didesnį krūvį, gerą vertinimą skirti priedus. Tik mūsų nagrinėtais atvejais tos sumos buvo nemažos“, – teigė D. Čeporiūtė.
470 laisvų pareigybių
Atlikus auditą nustatyta, kad per 2023–2025 m. 26-iose švietimo įstaigose buvo 470 laisvų pareigybių, kurių darbo funkcijos nebuvo paskirtos kitiems įstaigos darbuotojams.
Todėl per tą laiką 23-iose iš 26-ių tirtų Klaipėdos biudžetinių švietimo įstaigų liko nepanaudoti 366 635 eurai darbo užmokesčio fondo.
Pagal audito duomenis, vien pernai spalio 1 d. įstaigose buvo laisvi 196 etatai.
„Biudžetinių įstaigų vadovams nustatyta pareiga užtikrinti racionalų ir taupų lėšų naudojimą. Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinių švietimo įstaigų darbo užmokesčio fondas 2023–2025 m. buvo nuolat didinamas, tačiau šiose įstaigose daugėjo ir laisvų (neužimtų) pareigybių. Siekiant įvertinti, ar darbo užmokesčio fondas Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetinėse švietimo įstaigose buvo planuojamas ir naudojamas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atliko atitikties auditą“, – tarnybos ataskaitoje paaiškinta, kodėl buvo imtasi tyrimo.
Pagal Vyriausybės reikalavimus, įstaigų interneto svetainėse privaloma viešinti informaciją apie skelbiamus konkursus ar priėmimą į laisvas darbo vietas.
„Patikrinus 25 įstaigų interneto puslapius, nustatyta, kad nė viena jų tinkamai neskelbė informacijos savo interneto puslapyje. (…) Dėl nepakankamos laisvų pareigybių užimtumo paieškos veiksmų, netinkamo skirtų pareigybių etatų užpildymo nepanaudota dalis jiems suplanuoto darbo užmokesčio fondo. Nustatyta, kad ne visų laisvų pareigybių darbo funkcijas atliko kiti įstaigos darbuotojai, todėl šios pareigybės buvo laisvos. Nustatytos 470 pareigybės buvusios 31 dieną ir ilgiau laisvos, kurių darbo funkcijų neatliko kiti įstaigos darbuotojai“, – rašoma audito ataskaitoje.
Kas aktualu visuomenei?
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo pirmininkė L. Juknienė teigė mačiusi Kontrolės ir audito tarnybos atliktą audito ataskaitą, tik jos dar nespėjo išanalizuoti, nes dokumentas buvo paviešintas dar visai neseniai.
„Ketiname analizuoti audito ataskaitą, nes ji buvo paskelbta, kai ir mokytojai, ir savivaldybės darbuotojai pradėjo atostogauti. Bandysime derinti susitikimą rugpjūčio pabaigoje. Auditas atskleidė, iš kur atsiranda tie pinigai premijoms. Pasirodo, kažkokius etatus mokyklos laiko rezerve ir paskui dalijami priedai. Be kita ko, darbuotojų atstovai dažnai nesupažindinami su sprendimais, kam ir už ką skiriamos premijos, yra slapukaujama. Tačiau svarbiausia – kai trūksta darbuotojų, jų neieškoma ir net neskelbiama, kad jų reikia, dėl to labiausiai nukenčia vaikai. Privalo būti kažkokia kontrolė, ar mokyklose yra pakankamai specialistų“, – pabrėžė L. Juknienė.
Dienraštis teiravosi, ar buvo atvejų, kai švietimo įstaigos į biudžetą grąžino nepanaudotas darbo užmokesčio fondo lėšas?
„Visuomet būna kažkokių „uodegų“, jei turite galvoje savivaldybės biudžeto lėšas. Pavyzdžiui, mokytojų atlyginimai yra 100 proc. mokami iš valstybės biudžeto. Ar įstaigos grąžina nepanaudotas lėšas, mes tą informaciją turime, bet nežinau, kiek tai yra visuomenei aktualu“ – teigė Klaipėdos savivaldybės Švietimo ir sveikatos departamento direktorė Ingrida Urbonavičienė.
Vis dėlto visuomenė turi teisę žinoti, nes Kontrolės ir audito tarnybos ataskaitoje fiksuota, kad viešai nebuvo skelbiama apie trūkstamus darbuotojus, dėl ko, tikėtina, nukentėjo ugdymo procesas, bet taip buvo sutaupomas darbo užmokesčio fondas ir metų gale išsimokamos premijos.
„Buvo imtasi priemonių, kad to nebūtų. Yra išleistas mero potvarkis, kuris įpareigoja įstaigas: jei pareigybė neužimta ilgiau nei pusę metų, ta pareigybė turi būti naikinama. Pavesta mokyklų darbuotojams dalintis informacija su Švietimo skyriumi, kuris turi atlikti analizę, ar yra skelbiama informacija apie pareigybes, kurių trūksta įstaigose. Netgi nurodoma, kur turi būti apie tai skelbiama. Labai tikimės, kad šiais metais priimtos priemonės bus efektyvios“, – vylėsi I. Urbonavičienė.
Ši situacija yra įsisenėjusi ir apima tikrai ne tik audito laikotarpį.
Apie „gyvą organizmą“
Anot I. Urbonavičienės, dar negavus audito išvadų, į situaciją dėl nepakankamos specialistų paieškos švietimo įstaigose buvo reaguota jau pernai, esą diegta stipresnė kontrolė.
„Bet ne pačios mokyklos susigalvoja, kiek tų mokytojų etatų reikia turėti. Yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos metodika, pagal kurią priskaičiuojamas tam tikras mokytojų etatų skaičius įstaigai ugdymo planui įgyvendinti, ir skiriamos lėšos“, – tikino I. Urbonavičienė.
Švietimo ir sveikatos departamento direktorės teigimu, trūkstamų mokytojų esą tikrai yra ieškoma, o jei jų nėra, vadinasi, tikrai nėra, nes, kaip teigiama, buvo ieškota visomis įmanomomis išgalėmis.
„Mačiau tą audito ataskaitą, joje yra tiesos. Bet kiekviena įstaiga – gyvas organizmas ir turi savų pasiaiškinimų. Metų pabaigoje prašome apie nepanaudotas lėšas visuomet pasiaiškinti, ir kiekviena įstaiga pateikia savas priežastis“, – kalbėjo I. Urbonavičienė.
Švietimo įstaigų statistika Klaipėdoje
Klaipėdoje veikia 86 biudžetinės švietimo įstaigos: 41 ikimokyklinio ugdymo įstaiga, 32 bendrojo ugdymo mokyklos, 4 pradinės mokyklos, mokyklos-darželiai, 6 neformaliojo ugdymo įstaigos ir 3 švietimo pagalbos įstaigos.
2025 m. rugsėjį Klaipėdos švietimo įstaigose buvo ugdomi 33 852 vaikai.
Klaipėdos švietimo įstaigų veiklai 2025 m. iš biudžeto skirta 168,6 mln. eurų.
Remiantis 2025 m. spalio 1 d. duomenimis, Klaipėdos savivaldybės biudžetinėse švietimo įstaigose dirbo 3 855 pedagogai.
Šaltinis: Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos audito ataskaita
Naujausi komentarai