„Už aktyvią veiklą organizuojant Klaipėdos miesto gynybą 1991 metų sausio mėnesį, už nuopelnus išvedant sovietų kariuomenę iš Lietuvos“, – prezidento dekrete vardijami nuopelnai, už kuriuos V. Čepas apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ karininko kryžiumi.
Praėjus 35 metams po dramatiškų nepriklausomybės atkūrimo kovų, Klaipėdoje mažai kas ir prisimena tuos žmones, kurie padarė viską, kad uostamiestis tuomet nepasrūtų krauju, kad galingi sovietų armijos daliniai nesiimtų priešiškų veiksmų, kad atsikuriančiai nepriklausomai Lietuvai nelojalūs klaipėdiečiai, kurių čia buvo itin daug, nekeltų sumaišties.
Klaipėda prieš 35 metus nevirto šiandieniu Donecku tik dėl patriotiškų ir nuovokių klaipėdiečių, pirmiausiai V. Čepo dėka.
Jis tuomet vadovavo miesto tarybai, nuolatos vedė derybas su sovietų pulkininkais, tikindamas, jog išvažiavę tankais į gatves jie nieko nepasieks.
Nors tie iš jo vis pasišaipydavo: „Ko tu čia stengiesi, vis tiek Klaipėdą prijungsime prie Kaliningrado, čia bus Rusija.“
Vis dėlto V. Čepo pastangos tuomet pasiteisino.
Klaipėdoje išvengta smurto protrūkių ir svarbiausia – žmonių aukų, sovietų kariškiai nepanaudojo ginklų.
Ilgai liko nepastebėtas
Tai didelis šio politiko nuopelnas, kuris valstybės lygiu liko nepastebėtas iki vakar.
V. Čepas, skirtingai nei kiti kur kas mažiau nusipelnę asmenys, jokių garbingų apdovanojimų iki tol neturėjo, tik 2000-aisiais jam įteiktas Lietuvos nepriklausomybės medalis.
Žurnalistas ir visuomenės veikėjas, bene profesionaliausias Lietuvoje valstybinių apdovanojimų žinovas Vilius Kavaliauskas anksčiau dienraščiui pripažino, kad medaliais ir ordinais įvertintų klaipėdiečių išties mažoka.
„Klaipėda visada buvo laisvamanių miestas. Ir V. Čepas – vienas tų laisvamanių. Tokie žmonės bet kokiai valdžiai nepatinka. Tai kaip juos apdovanosi? Bet vis dėlto valstybė turi pastebėti tuos, kurie eina priekyje. Apdovanojimu parodomas piliečio ir valstybės santykis, tai yra labai svarbu“, – tikino V. Kavaliauskas.
Apie medalius – su ironija
Pats V. Čepas, anksčiau kalbintas žurnalistų, teigė nesijaučiąs neįvertintas ir į apdovanojimus žiūrįs ironiškai.
Klaipėdietis minėjo, kad, norint gauti ordiną ar medalį, reikia pakliūti arba „ant bangos“, arba „po tinkamu langu stipriai mojuoti vėliava“.
Kasmet Laisvės gynėjų dienos proga prezidentai Sausio 13-osios atminimo medaliais apdovanoja nusipelniusius asmenis, kurie aktyviai gynė šalies laisvę ir nepriklausomybę, saugojo visuomenės rimtį ir žmones.
Galiu drąsiai teigti, kad būtent klaipėdiečiai tada išsaugojo Klaipėdos uostą ir Klaipėdos kraštą Lietuvai. Todėl tai – ir jų apdovanojimas.
Tačiau tarp jų klaipėdiečio V. Čepo, kurio dėka anuo įtemptu metu Klaipėdoje buvo išvengta kraujo praliejimo, iki šiol nėra.
Nors pats V. Čepas niekada nesijautė neįvertintas ir į apdovanojimus iki šiol teigė tebežiūrintis ironiškai, toks valstybininkų požiūris kėlė nuostabą.
„Pasirodo, tų Sausio 13-osios medalininkų daugiau nei 300, o manęs tarp jų nėra. Bet aš į tai žiūriu linksmai. Tik klausimas, kokiu principu jie yra dalinami? Apie save nekalbu, bet daug darbščių ir tikrai valstybei nusipelniusių žmonių yra pamiršti ir nustumti į nuošalę. Taip visuomenė ir susiskaldo į medalininkus ir šiaip pamirštuosius“, – anksčiau dienraščio žurnalistams dėstė V. Čepas.
Patriotai – kuklūs žmonės
Klaipėdietis neslėpė, jog tada tie medaliai mažiausiai rūpėjo, nes mieste buvo siaubinga įtampa.
Tankai stovėjo dabartinėje Atgimimo aikštėje, gatvėse patruliavo kariškiai, V. Čepas ir kiti aktyvistai iš jų nuolat gaudavo pranešimų, kad tuoj bus suimti.
„Medaliams neteikiu didelės reikšmės. Arba tu išlieki žmonių atmintyje, arba jie tave užmiršta. Dažniausiai užmiršta“, – juokėsi V. Čepas.
Jo teigimu, nekeista, kad daugiausia didvyrių Kaune ir pačiame Vilniuje.
Esą tokia nuostata buvo visada.
„Tačiau jeigu nebūtų tada Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje žmonės atlaikę, kažin kaip dar būtų pavykę apginti nepriklausomybę“, – kalbėjo V. Čepas.
Anot politiko, dauguma tikrų patriotų, nepriklausomybės gynėjų – kuklūs žmonės ir jų indėlis tiesiog užmirštas.
O avantiūristai visada lipa per kitų galvas, net eilėje prie medalių.
Pirmas valstybinis įvertinimas
Vakar Valstybės dienos proga prezidentūroje šalies prezidentas G. Nausėda ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ karininko kryžių galiausiai įteikė pirmosios Klaipėdos miesto tarybos pirmininkui V. Čepui.
„Dar prieš porą mėnesių žinojau, kad bus toks įvykis. Tada, aišku, nustebino. Tik kažkaip keista, kad tik po 35 metų Vilniuje prisiminė, jog ir Klaipėda yra. Šio apdovanojimo labiausiai verti visi tie žmonės, kurie tuo metu nebijojo nei tų tankų, nei patrankų. Galiu drąsiai teigti, kad būtent klaipėdiečiai tada išsaugojo Klaipėdos uostą ir Klaipėdos kraštą Lietuvai. Todėl tai – ir jų apdovanojimas“, – kalbėjo V. Čepas.
Dienraščio žiniomis, apdovanojimui V. Čepo kandidatūrą Seimui teikė buvusi jo bendražygė, tuometė Klaipėdos miesto tarybos pirmininko pavaduotoja, ilgametė prokurorė Nijolė Požarskienė.
„Negaliu sakyti, kad nemalonu gauti tokį apdovanojimą, bet kai nieko negauni, tai irgi nieko baisaus. Čia mano pirmas valstybinis apdovanojimas“, – neslėpė V. Čepas.
Beje, tik prieš trejus metus Klaipėdos politikai pritarė ir siūlymui, kad V. Čepui, miesto tarybai vadovavusiam atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir šį darbą dirbusiam ypač sudėtingomis valstybei sąlygomis, būtų suteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas.
Naujausi komentarai