„KN Energies“ ištakos
Pasak bendrovės atstovo Ryčio Savickio, nors daugelis klaipėdiečių įmonę iki šiol geriausiai pažįsta senuoju pavadinimu – „Klaipėdos nafta“, jos veiklos istorija prasidėjo gerokai anksčiau nei 2014 m. pradėjęs veikti Klaipėdos SGD terminalas.
„Mūsų įmonės istorija prasideda nuo 1959 m., kai Melnragėje buvo pastatyta naftos produktų eksporto bazė. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo terminalas buvo iš esmės rekonstruotas, o vienu svarbiausių lūžių tapo SGD terminalo projektas, kurį įgyvendinti buvome įpareigoti dar 2010 m.“, – pasakojo R. Savickis.
Kaip aiškino „KN Energies“ projektų vadovas, naujas bendrovės veiklos etapas prasidėjo 2014-aisiais, kai į Klaipėdos uostą atplaukė laivas-saugykla „Independence“.
Nuo tada įmonė rūpinasi ne tik naftos terminalais, bet ir SGD terminalo eksploatavimu, o vėliau veiklą išplėtė ir už Lietuvos ribų – Vokietijoje bei Brazilijoje.
Pasak R. Savickio, augant bendrovės veiklai natūraliai keitėsi ir jos pavadinimas.
„Tai nebebuvo vien Klaipėda ir vien nafta, todėl pasirinkome tarptautiškesnį pavadinimą „KN Energies“. Tačiau raidės KN ir toliau primena mūsų ištakas – „Klaipėdos naftą“, – teigė „KN Energies“ projektų vadovas.
SGD terminalo būtinybė
Pasak „KN Energies“ projektų vadovo R. Savickio, pagrindinė priežastis, paskatinusi Lietuvą statyti SGD terminalą, buvo siekis sumažinti priklausomybę nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo – Rusijos.
„Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva turėjo tik vieną gamtinių dujų tiekimo šaltinį – „Gazprom“ vamzdį iš Rusijos. Tai reiškė, kad tiek ekonominis, tiek politinis spaudimas galėjo būti daromas bet kuriuo metu, o dujų tiekimas – nutrauktas“, – pasakojo „KN Energies“ atstovas.
Anot R. Savickio, būtent dėl šios priežasties 2010 m. buvo priimtas sprendimas pradėti SGD terminalo projektą.
Pasirengimas pareikalavo ne tik techninių sprendimų, bet ir politinio susitelkimo.
„Buvo svarstomi įvairūs variantai – nuo antžeminio terminalo iki senos baržos pritaikymo. Galiausiai pasirinktas plaukiojantis SGD terminalas, nes tokį sprendimą buvo galima įgyvendinti greičiau, o prireikus laivas ateityje galėtų būti panaudotas ir kitur“, – aiškino „KN Energies“ projektų vadovas.
Pasak bendrovės atstovo, statant terminalą netrūko iššūkių – projektui buvo bandoma trukdyti įvairiais tarptautiniais skundais, tačiau jį pavyko įgyvendinti dėl visų institucijų bendradarbiavimo.
R. Savickis pasakojo, kad iš kelių galimų vietų terminalui galiausiai pasirinkta teritorija prie Kiaulės Nugaros salos.
Ši vieta buvo tinkamiausia dėl jau esančios infrastruktūros, saugesnių laivybos sąlygų ir mažesnės įtakos uosto veiklai.
„Terminalas – tai ne tik laivas „Independence“. Jį sudaro trys pagrindinės dalys: pats laivas, beveik pusės kilometro ilgio krantinė ir aukšto slėgio dujotiekis, jungiantis terminalą su Lietuvos gamtinių dujų sistema“, – pasakojo „KN Energies“ projektų vadovas.
Daugiau nei laivas
Pasak R. Savickio, nors „Independence“ dažniausiai vadinamas laivu, iš tiesų jis atlieka kur kas daugiau funkcijų.
„Labiau tai vadinčiau gamykla, o ne laivu. Jis neplaukioja ir neplukdo dujų – praktiškai visą laiką stovi prie krantinės. Laive ne tik saugomos suskystintos gamtinės dujos, bet ir vyksta jų išdujinimas – jos iš skystos būsenos paverčiamos dujinėmis, kad galėtų patekti į Lietuvos dujotiekių sistemą“, – aiškino „KN Energies“ atstovas.
Vis dėlto, anot R. Savickio, nors „Independence“ nuolat stovi uoste, jis bet kuriuo metu yra pasirengęs išplaukti. Dėl to laive dirba jūrinė įgula, o visos sistemos, varikliai ir navigacijos įranga yra nuolat prižiūrimi.
„Per visą veiklos laiką laivas buvo išplaukęs tik vieną kartą – prieš dvejus metus, kai Danijoje jam buvo atlikta privaloma techninė apžiūra. Specialistai įvertino, kad laivas yra labai geros būklės, todėl prireikė tik minimalių atnaujinimo darbų“, – pasakojo „KN Energies“ projektų vadovas.
R. Savickis pridūrė, kad po techninės apžiūros laivas šiek tiek pasikeitė – buvo perdažytas, o ant jo korpuso atsirado naujas simbolis – stilizuota Laisvės vėtrungė, kurią galėjo išvysti ir ekskursijos dalyviai.
„Joje užkoduoti svarbiausi Lietuvos laisvės istorijos įvykiai – Nepriklausomybės Akto pasirašymas, partizaninis pasipriešinimas, Sąjūdis, Sausio 13-oji, narystė NATO ir Europos Sąjungoje. Taip pat joje pavaizduotas ir pats laivas „Independence“, – pasakojo „KN Energies“ projektų vadovas.
Visi įgulos nariai yra specialiai apmokyti dirbti su pavojingais kroviniais ir atlieka itin atsakingą darbą.
Kaip veikia SGD saugykla?
Ekskursijos metu R. Savickis paaiškino ir tai, kaip suskystintos gamtinės dujos iš laivų pasiekia Lietuvos gyventojus bei verslą.
Pasak „KN Energies“ projektų vadovo, tam pirmiausia reikia suprasti patį dujų suskystinimo procesą.
„Kad gamtinės dujos suskystėtų, jas reikia atšaldyti iki maždaug minus 160 laipsnių. Esant tokiai temperatūrai, jų tūris sumažėja net 600 kartų, todėl jas tampa ekonomiškai naudinga gabenti dideliais kiekiais laivais“, – aiškino R. Savickis.
Anot bendrovės atstovo, į įprastą didelį SGD dujovežį telpa apie 150 tūkst. kub. m suskystintų gamtinių dujų, o į „Independence“ – apie 170 tūkst. kub. m.
„Kai tas kiekis vėl paverčiamas dujomis, jo tūris padidėja 600 kartų. Kad būtų lengviau įsivaizduoti mastą – jeigu per mėnesį suvartočiau apie 10 kubinių metrų dujų, vieno tokio laivo krovinio man užtektų maždaug devyniems milijonams metų“, – palygino „KN Energies“ projektų vadovas.
Kalbėdamas apie terminalo veikimą, R. Savickis priminė, kad svarbiausia jo dalis – ant laivo įrengta išdujinimo sistema, kurioje suskystintos gamtinės dujos paverčiamos dujinėmis ir iki 60 barų slėgiu tiekiamos į dujotiekį.
Palyginimui, automobilio padangose slėgis siekia tik apie 2,4 baro.
Vamzdynas po Kuršių marių dugnu tęsiasi apie 18 km, kol susijungia su Lietuvos gamtinių dujų tinklu.
R. Savickis paneigė ir dažną klaidingą įsitikinimą, kad laivuose dujos nuolat papildomai šaldomos.
„Tiek dujovežiai, tiek „Independence“ veikia termoso principu. Dujos po truputį šyla ir garuoja, tačiau jos nėra išleidžiamos į aplinką – susidariusios dujos panaudojamos laivo varikliams ir kitoms sistemoms, todėl praktiškai niekas nenueina veltui“, – pasakojo „KN Energies“ atstovas.
Saugumas – svarbiausia
Ne mažiau dėmesio, anot bendrovės atstovo, skiriama ir saugai.
Kadangi gamtinės dujos yra bekvapės, terminale galioja itin griežti reikalavimai darbuotojams.
„Visi terminalo darbuotojai yra specialiai apmokyti, privalo dėvėti antistatinę, elektros krūvio nekaupiančią aprangą ir negali naudoti jokių prietaisų, galinčių sukelti kibirkštį“, – aiškino R. Savickis.
Pasak „KN Energies“ projektų vadovo, toks dėmesys saugai duoda rezultatų – terminalas gali pasigirti išskirtiniu saugos rodikliu.
„Šiuo metu terminale skaičiuojama daugiau kaip 4 tūkst. dienų be nė vieno nelaimingo atsitikimo. Tuo skaičiumi labai didžiuojamės ir darome viską, kad jis tik augtų“, – teigė bendrovės atstovas.
R. Savickis pridūrė, kad dujoms būdingas kvapas atsiranda ne terminale – jis specialiai suteikiamas tik dujų apskaitos stotyje, esančioje už 18 km, į dujas įmaišius cheminį priedą.
Tai daroma tam, kad žmonės galėtų laiku pastebėti galimą dujų nuotėkį namuose.
Įgulos kasdienybė
R. Savickis pasakojo, kad pats laivas „Independence“ dujų negabena – jos į Klaipėdos uostą atplukdomos specialiais SGD dujovežiais.
„Dujovežiai prisišvartuoja prie „Independence“, o suskystintos, maždaug 160 laipsnių šalčio temperatūros dujos specialiomis žarnomis perpumpuojamos į terminalo talpyklas. Nors iš šono tai atrodo paprasta, iš tikrųjų tai viena sudėtingiausių ir didžiausio tikslumo reikalaujančių operacijų“, – aiškino „KN Energies“ projektų vadovas.
Anot bendrovės atstovo, vien tik apie 150 tūkst. kubinių metrų dujų perkrovimas iš vieno laivo į kitą trunka maždaug 10 valandų, o visas procesas, įskaitant pasirengimą, saugos procedūras ir dokumentų patikras, gali užsitęsti ilgiau nei parą.
Pasak R. Savickio, laive „Independence“ nuolat dirba apie 30 įgulos narių, kurie laive ir gyvena – jame įrengtos kajutės, valgykla bei poilsio erdvės.
„Vadovaujamas pareigas dažniausiai eina kroatai, o didelę dalį įgulos sudaro filipiniečiai. Jie dirba rotacijomis – vadovaujantis personalas paprastai keičiasi kas tris mėnesius, kiti įgulos nariai gali dirbti iki pusės metų“, – pasakojo „KN Energies“ atstovas.
Pasak R. Savickio, darbas SGD terminale reikalauja aukštos kvalifikacijos ir specialaus pasirengimo.
„Visi įgulos nariai yra specialiai apmokyti dirbti su pavojingais kroviniais ir atlieka itin atsakingą darbą. Nuo jų profesionalumo priklauso, kad visas procesas vyktų saugiai“, – pabrėžė „KN Energies“ projektų vadovas.
Apie ypatingą dėmesį saugai primena ir laivo denyje ant sienos didelėmis raudonomis raidėmis pažymėtas draudimas rūkyti.
Nors įgulos nariai didžiąją laiko dalį praleidžia laive, laisvu metu jie gali išvykti į miestą, o, pasak R. Savickio, ypač vertina galimybę naudotis greitu internetu ir palaikyti ryšį su šeimomis, gyvenančiomis kituose pasaulio kraštuose.
Iš kur atkeliauja dujos?
R. Savickis paneigė dažnai pasitaikantį mitą, kad „KN Energies“ pati prekiauja gamtinėmis dujomis.
Pasak „KN Energies“ projektų vadovo, bendrovė yra terminalo operatorė – ji prižiūri infrastruktūrą, tačiau dujų neperka ir neparduoda.
„Mes nesame energetikos įmonė – labiau logistikos įmonė. Neprekiaujame dujomis ir neturime jas gabenančių laivų. Tuo rūpinasi mūsų klientai, kurie naudojasi terminalo infrastruktūra“, – aiškino R. Savickis.
Anot bendrovės atstovo, tarp terminalo klientų yra Lietuvos bendrovės „Ignitis“ ir „Achema“, tačiau Klaipėdos SGD terminalas aptarnauja ne tik Lietuvos rinką.
Per dujotiekių jungtis dujos tiekiamos ir į Latviją, Estiją, Suomiją, Lenkiją, o pastaraisiais metais – ir į Ukrainą.
„Jeigu reikia sukaupti atsargų žiemai, dujos gali būti transportuojamos į Latvijoje esančią Inčukalno požeminę dujų saugyklą. Iš ten jos prireikus vėl pasiekia regiono valstybes“, – pasakojo „KN Energies“ projektų vadovas.
Kalbėdamas apie dujų kilmę, R. Savickis teigė, kad šiuo metu didžioji jų dalis į Klaipėdą atkeliauja iš dviejų valstybių.
„Praėjusiais metais beveik 72 proc. į terminalą atgabentų dujų buvo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, didžioji likusi dalis – iš Norvegijos. Retkarčiais dujos atkeliauja ir iš tolimesnių šalių, pavyzdžiui, Pusiaujo Gvinėjos“, – teigė bendrovės atstovas.
Su Lietuvos vėliava
Pasak „KN Energies“ projektų vadovo, šiandien Klaipėdos SGD terminalas aprūpina ne tik Lietuvą, bet ir kaimynines valstybes, todėl tapo svarbiu regiono energetikos objektu.
„Praėjusiais metais išdujinome daugiau kaip 30,5 teravatvalandės dujų, arba apie 2,91 mlrd. kub. m. Maždaug pusė šio kiekio liko Lietuvoje, o kita pusė buvo išgabenta užsienio klientams“, – pasakojo bendrovės atstovas.
Anot R. Savickio, užsienio bendrovės, naudodamosi terminalo infrastruktūra, moka už jos paslaugas, todėl SGD terminalas tapo ne tik strategiškai svarbiu, bet ir ekonomiškai naudingu objektu.
„Užsienio klientai padeda padengti terminalo išlaikymo išlaidas, todėl jis šiandien yra ne tik energetinio saugumo garantas, bet ir komerciškai sėkmingas projektas“, – teigė „KN Energies“ projektų vadovas.
R. Savickis taip pat priminė, kad 2024 m. Lietuva iš Norvegijos bendrovės išpirko laivą-saugyklą „Independence“.
„Dėl Rusijos pradėto karo SGD laivų paklausa buvo smarkiai išaugusi, tačiau mes dėl išpirkimo kainos buvome susitarę iš anksto. Todėl „Independence“ įsigijome gerokai pigiau nei tuo metu panašius laivus teko pirkti kitoms valstybėms“, – teigė „KN Energies“ atstovas.
Nuo tada laivas plaukioja su Lietuvos vėliava, o jo namų uostu tapo Klaipėda.
(be temos)