Bendra kaimynių problema
Dvi dienas šią savaitę Klaipėdoje viešėjęs premjeras Mindaugas Sinkevičius su Vyriausybės kabineto ministrais teigė, kad siekis neleisti rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzito per Baltijos šalis yra bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos problema, todėl su Latvija jau tariamasi dėl bendros atsakomosios reakcijos.
Pasak premjero, tokie kroviniai nebus „laisva ranka“ praleidžiami per Klaipėdos uostą.
„Tema yra, sakyčiau, ne vien Lietuvos kaip valstybės, šiuo atveju kalbame apie tris valstybes – Latviją, Estiją ir Lietuvą. Kaip tik bendravau su Latvijos ministru pirmininku, jis irgi kėlė šią temą ir konsultavomės telefonu, kokia galėtų būti atsakomoji reakcija į Rusijos pusės norą ir gabenti rusiškus grūdus, ir gabenti galbūt grūdus, kurie sumaišyti su pavogtais Ukrainos grūdais“, – žurnalistams kalbėjo M. Sinkevičius, pridūręs, kad nesame suinteresuoti rusiškų grūdų krova.
Anot premjero, pasitelkus Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistus ir atlikus genetinius tyrimus, bus siekiama įsitikinti, ar tai išties rusiški grūdai. Jų kiekis, kalbant apie Lietuvos krovos apimtis, nėra didelis (Latvijoje esą iššūkiai šiuo atveju yra didesni).
„Tai galime padaryti, tai užtrunka, tai kainuoja, bet mes tikrai laisva ranka neleisime naudotis mūsų uosto infrastruktūra ir geležinkeliais. Nes mus stebi ir mūsų partneriai Ukrainoje. Juolab ir Rusija, ir Ukraina dėl abipusiškai atakuojamų uostų turi keblią situaciją dėl sukauptų milijonų tonų grūdų. Transportavimo problematika čia tokia aštri, kad, matyt, nusitaikyta neatsitiktinai į Baltijos jūros uostus, į mus, o mes, savaime suprantama, tikrinsime, žiūrėsime ir laisva ranka to krovinio nepraleisime“, – pridūrė M. Sinkevičius.
Paviešinus informaciją apie galimą okupuotose Ukrainos teritorijose pagrobtų grūdų tranzitą per Baltijos šalis ir Lietuvą, premjeras patikino, jog Vyriausybė palaiko Ukrainą ir nėra suinteresuota Rusijos grūdų krova.
Tai – nesankcionuota prekė
Pasiteiravus, kokias galimybes Susisiekimo ministerija mato, kalbant apie rusiškų ir baltarusiškų grūdų gabenimo per Klaipėdos uostą užkardymą, susisiekimo ministras Juras Taminskas pradžioje įvardijo priežastį, kodėl taip atsitiko.
„Jeigu krovos kompanijos nekrautų rusiškų grūdų, tai jie ir nepatektų į Klaipėdos uostą. Bet grūdai yra nesankcionuota prekė, tačiau tai nereiškia, kad galima „pasileisti plaukus“ ir nieko nedaryti. „Lietuvos geležinkeliai“ prioritetą teikia lietuviškiems grūdams. Yra pervežta arti dviejų milijonų tonų lietuviškų grūdų. Iš Kaliningrado į Klaipėdos uostą šiai dienai yra pervežta 54 tūkst. tonų. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ negali jų nevežti, nes visos Europos teisinė bazė, Pasaulio prekybos organizacijos nustatyti reikalavimai neleidžia nevežti grūdų“, – teigė susisiekimo ministras.
Nereiškia, kad galima „pasileisti plaukus“ ir nieko nedaryti.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika jau įpareigojo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą nedelsiant pradėti visų iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitu gabenamų grūdų – ir pašarinių, ir maistinių – kilmės tyrimus.
„Nuo šio penktadienio ne tik pašariniai, bet ir maistiniai grūdai bus tikrinami, ir siekiame, kad jie būtų tikrinami ne Klaipėdos uoste, o pasienyje, taip atlaisvinant uostą lietuviškiems grūdams, nes tai yra prioritetas. Girdėjau ir apie rusišką aliejų, kraunamą Klaipėdos uoste. Mūsų tikslas dabar ieškoti bendro sutarimo, kad ir aliejui būtų taikomi tyrimai. Ieškosime galimybės, kaip tai padaryti“, – teigė K. Mažeika.
Reikėtų griežtesnių priemonių
Kaip rašė BNS, Lietuvai ir Latvijai siekiant neleisti rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzito per jų uostus, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad jei jų krova augtų, reikėtų imtis griežtesnių priemonių, siekiant tai pažaboti nacionaliniu, regioniniu ar Europos Sąjungos lygiu.
„Mes nematome Lietuvos uoste jokių pasikeitimų dėl krovos (rusiškų grūdų krovos augimo šiemet, palyginti su pernai). Klausimas tada yra, kokios nacionalinės kontrolės priemonės, visų pirma nustatant grūdų kilmę, yra įveiklintinos? Kai kurios jau yra taikomos Lietuvoje. Kokias mes turėtume priemones taikyti regioniškai ir jeigu to neužtenka – Europos Sąjungos lygmeniu?“ – žurnalistams kalbėjo K. Budrys.
Dalis grūdų yra pavogti iš okupuotų teritorijų ir jokiais būdais neturėtų būti legalizuoti rinkose.
Anot BNS, paviešinus informaciją apie tikėtiną okupuotose Ukrainos teritorijose Rusijos pagrobtų grūdų tranzitą per Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, K. Budrys patikino, kad šiuo metu nėra požymių, kad Lietuvos įmonės yra „įsitraukusios į tokias eksporto schemas“.
„Dalis grūdų yra pavogti iš okupuotų teritorijų ir jie jokiais būdais neturėtų būti legalizuoti rinkose, o tuo labiau jokia forma kirsti Europos Sąjungos teritorijos ar atsidurti Europos Sąjungoje“, – teigė K. Budrys.
Pasak ministro, priemonės galėtų būti susijusios tiek su galimais muitais, tiek su prieiga prie pačių uostų.
Lietuvos ūkininkų prašymas
Kaip rašė BNS, Latvijos vyriausybei planuojant įvesti 300 proc. importo muitą grūdų kroviniams iš Rusijos ir Baltarusijos bei jų apdorojimui, Lietuvos žemės ūkio ministras K. Mažeika priminė, kad toks tarifas negali būti taikomas tranzitiniams grūdams pagal ES reglamentą.
Tačiau, anot K. Budrio, daug svarbiau yra padėti Ukrainai eksportuoti jos grūdus.
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė paragino ieškoti sprendimo, kad Rusija neišnaudotų Lietuvos ir kitų ES šalių Baltijos jūros uostų grūdų eksportui.
Ši problema iškilo grūdininkams neseniai pareiškus, kad iš Kaliningrado srities tranzitu per Baltijos šalių uostus gabenami rusiški grūdai yra transportuojami gerokai pigiau nei lietuviški. Dėl šios priežasties vietinė produkcija guli sandėliuose, o šalies ūkininkai prašo valdžios visiškai uždaryti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą.
Naujausi komentarai