Būtina ruoštis jau dabar
Ekspertų vertinimu, šie pokyčiai gali atverti naujų galimybių Lietuvos regionams, o ypač toms teritorijoms, kurios jau šiandien turi stiprią pramonės ir investicijų ekosistemą.
Tam, kad ši galimybė būtų išnaudota, reikės ne tik verslo investicijų, bet ir aktyvaus valstybės, savivaldos bei regionų bendradarbiavimo.
Apie šias tendencijas kalbėta Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) vykusioje diskusijoje.
Joje dalyvavęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Paulius Petrauskas pabrėžė Lietuvos pasirengimo naujoms pramonės plėtros galimybėms svarbą, o jas verslui pristatė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Pramonės politikos skyriaus vedėjas Tomas Garuolis.
Į diskusiją taip pat įsitraukė verslo ir Klaipėdos savivaldybės atstovai.
„Lietuva turi realią galimybę parodyti savo stiprybes artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu. Tačiau tam būtina ruoštis jau dabar – stiprinti ekosistemas, užtikrinti tinkamą teisinę aplinką ir išnaudoti visą Lietuvos pramonės potencialą. Kryptingai dirbdami galime pasiekti proveržį ir sukurti tvirtesnį pagrindą ilgalaikiam ekonomikos augimui“, – teigė ekonomikos ir inovacijų viceministras P. Petrauskas.
Europa keičia kursą
Pasak T. Garuolio, Europa šiandien susiduria su rimtu iššūkiu – per pastaruosius dešimtmečius reikšminga dalis gamybos buvo perkelta į trečiąsias šalis, pirmiausia į Kiniją ir kitus Azijos regionus.
„Europa praranda dalį apdirbamosios gamybos, chemijos, metalo ir kitų pramonės sektorių pajėgumų. Tai jau nėra vien ekonominis klausimas – tai tampa strateginiu Europos konkurencingumo ir saugumo klausimu“, – tvirtino T. Garuolis.
Anot jo, EK jau rengia teisės aktų paketą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas gamybos sugrįžimui į Europą.
Lietuva turi realią galimybę parodyti savo stiprybes artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.
Tikimasi, kad didžioji dalis šių iniciatyvų bus priimtos 2027 metais.
Pabrėžta, kad dalis finansavimo ateityje bus nukreipta produktams, pagamintiems Europoje, įsigyti. Todėl valstybės ir regionai turi ruoštis iš anksto.
„Lietuvai tai atveria galimybių tapti viena vietų, kur ši gamyba galėtų kurtis ir plėstis“, – teigė ministerijos atstovas.
Naujas vaidmuo regionams ir LEZ
Ministerijos atstovo teigimu, Europos pramonės politika vis labiau orientuojasi į dekarbonizuotą, tvarią gamybą ir pažangiąsias technologijas.
Būtent todėl laisvosios ekonominės zonos gali tapti vienomis svarbiausių šios transformacijos aikštelių.
„Kalbame apie pramonines ir žaliosios pramonės zonas, kurių produkcijos paklausa ateityje bus papildomai skatinama ES. Klaipėdos LEZ šioje srityje jau yra pažengusi, tačiau verta pabrėžti, kad tai galimybė visai Lietuvai“, – akcentavo T. Garuolis.
Anot jo, valstybės užduotis šiandien yra padėti verslui identifikuoti tas kryptis, kurios atitinka Europos pramonės strategiją ir kuriose ateityje bus kuriama didžiausia pridėtinė vertė.
Laisvųjų zonų vaidmenį sugrąžinant tradicinę ir pritraukiant naujos kartos pramonę pabrėžė ir Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas.
Pasak jo, verslai vis labiau ieško ne infrastruktūros ar laisvų sklypų, o veikiančių ekosistemų – tam tikroje srityje jau besispecializuojančių įmonių, talentų ir akademinių bendruomenių.
„Turime jau ne vieną pavyzdį, kai nauji investuotojai Klaipėdos LEZ pasirinko dėl čia jau veikiančių senbuvių, galimų partnerių, atitinkamų darbo rinkos ir ugdymo įstaigų specializacijų. Džiaugiuosi, kad Europa supranta strateginę gamybos reikšmę, o akivaizdus Lietuvos įdirbis pažangios ir tvarios pramonės srityse kuria pagrindą tikėtis, kad naujomis galimybėmis tikrai pasinaudosime“, – kalbėjo E. Kiudulas
Vis dar trūksta informacijos
Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėjos Indrės Butenienės teigimu, vienas svarbiausių veiksnių, siekiant pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis, yra glaudesnis valstybės institucijų, savivaldybių ir verslo bendradarbiavimas.
„Ten, kur atsiranda pramonė ir investicijos, atsiranda darbo vietos, gyventojai, auga ekonomika, vystosi smulkesni verslai. Tai yra bazinis regionų augimo pagrindas“, – sakė I. Butenienė.
Pasak jos, regionams vis dar trūksta informacijos apie valstybės investicijų pritraukimo politiką ir būdus, kaip aktyviau įsitraukti į jos įgyvendinimą.
„Norėtųsi glaudesnio bendradarbiavimo tarp institucijų. Kuo geriau regionai supras valstybės prioritetus ir būsimas kryptis, tuo geriau galės pasirengti naujoms galimybėms“, – teigė savivaldybės atstovė.
Investicijos pritraukia ir žmones
I. Butenienė atkreipė dėmesį, kad investicijų pritraukimas regionams svarbus ne tik ekonomine prasme.
„Regionai šiandien konkuruoja dėl žmonių. Norint išlaikyti jaunus specialistus ir šeimas, būtina kurti darbo vietas, pritraukti investuotojus ir užtikrinti kokybišką gyvenamąją aplinką“, – pažymėjo ji.
Anot pašnekovės, savivaldybių vaidmuo šioje srityje yra labai konkretus – nuo inžinerinės infrastruktūros iki viešojo transporto, švietimo įstaigų ir kitų sprendimų, kurie leidžia verslui kurtis ir plėstis.
„Kai regione atsiranda investuotojas, jis sukuria darbo vietas, pritraukia gyventojų ir skatina kitų verslų augimą. Taip vystosi visa savivaldybė“, – pabrėžė I. Butenienė.
Naujausi komentarai