Po audrų – sankaupos
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis stebėjosi neišmanėlių nusiskundimais, lyg dumbliai pajūryje būtų atliekų krūva.
Šiuo metu pakrantėje valomi ir išvežami dumbliai, vadinami banguoliais. Tai nėra melsvadumbliai, dėl kurių žydi vanduo.
„Vilniečiams dumbliai riečia nosį. Bet nuotekų valymo įrenginių turinio ties Vilniumi nelieka. Visa tai gruntiniais vandenimis, upėmis atiteka į jūrą. Melsvadumbliai veša dėl organinės taršos, dėl traukinių sąstatų apimties trąšų kiekio dirbamose žemėse“, – pasakojo E. Paplauskis.
Vilniečiams dumbliai riečia nosį.
Dumblių sąnašas jūra išmetė dėl galingų audrų.
„Pajūryje dabar matome banguolius, kurie protingiems turi realiai aukso vertę, o atsilikėlių matomi tik kaip tarša. Net pamiršus, kad šis raudondumblis – Baltijos ekosistemos pagrindas, sudarantis itin svarbias buveines jūroje, sukuriantis nerštavietes žuvims, prieglobstį mailiui, vis tiek liktų dėl ko jį liaupsinti“, – sakė E. Paplauskis.
Trąša žemei
E. Paplauskis prisiminė ne vieną kartą pajūryje, ties Šventąja, matytą ūkininką, kuris šiuos dumblius išsiveždavo tręšti dirbamus plotus, sodininkų daržus.
„Žmonės seniai suprato šių dumblių naudą ir veždavo vežimais tręšti laukų. Juose yra biostimuliatorių, medžiagų, kurios paspartina derliaus augimą ir maisto medžiagų įsisavinimą“, – aiškino ekologas.
E. Paplauskis skaičiavo, kad dumblių naudojimas trąšai galėtų 10 proc. sumažinti sintetinių trąšų naudojimą žemės ūkyje.
„Tai turėtų ne tik ekonominę naudą, bet ir ekologinę, mažiau trąšų būtų išplaunama į jūrą. Šių dumblių surinkimas ir išvežimas išimtų nors dalį to siaubingo trąšų pertekliaus, kuriuo mes kasmet „turtiname“ Baltijos jūrą ir skatiname jos žydėjimą“, – tikino aplinkosaugininkas.
E. Paplauskis kėlė versiją, kad šių dumblių vis daugiau bangos nuplėšia nuo dugno ir išmeta į krantą neatsitiktinai.
„Šie dumbliai auga iki 16 m gylyje, bet seniau augdavo ir giliau. Dabar nebegali, kadangi dėl taršos jūra žydi ir tų gylių šviesa nebepasiekia, o sekliau augti irgi negali dėl bangų poveikio. Todėl jam tinkama gyvenimui zona traukiasi“, – kalbėjo specialistas.
Bedeguonėje aplinkoje šis dumblis neišgyvena.
Idėjos verslui
„Kilo mintis lankytojų centre įrengti akvariumą ir auginti dumblius, kad žmonės susipažintų su šios rūšies teikiama nauda. Auksas slypi šiame dumblyje randamoje medžiagoje furcelarane. Jis turi didelę vertę kosmetikoje. „Clarin“ kompanija seniai naudoja jį savo gaminiuose ir nauda nekelia abejonių. Visiems žinoma kompanija „Oriflame“ naudoja šiuos dumblius septyniuose produktuose“, – pasakojo E. Paplauskis.
Medžiagų kataloguose furcelaranas nurodomas kaip senėjimo stabdymo efektą turintis elementas, jis jau seniai naudojamas drėkinamuosiuose kremuose, kaukėse.
„Šie dumbliai gali būti naudojami ne tik kaip trąša. Jis turi ir kitų pliusų. Jau yra tyrimų, skelbiami moksliniai darbai dėl naudingųjų savybių kosmetikoje“, – pasakojo E. Paplauskis.
Naujausi komentarai