„Lauksnose“ – tradicijų ir kultūrų lobiai

Teatro aikštėje prabilo lėlės, skambėjo kartvelų dainos, vyko pažintis su tradicine Paragvajaus gvaranijos muzika ir kitos įdomybės. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai nepabūgo lietingo oro ir tarptautiniame nematerialaus kultūros paveldo festivalyje „Lauksnos“ mėgavosi svečių pasirodymais, kuriuose atsiskleidė jų kultūra ir tradicijos.

Pasislėpė po skėčiais

Šeštadienį žiūrovai į Teatro aikštę pirmojo vakaro pasirodymo – Sicilijos lėlių teatro „Opera dei Pupi“ spektaklio „Orlando beprotybė“ atvyko pasižiūrėti apsirengę lietpalčiais ir pasislėpę po skėčiais.

Renginio vedėja Rūta Ambrasūnienė pasveikino visus susirinkusius ir trumpai pristatė Sicilijos lėlių teatro istoriją bei tradicijas. Pasak jos, anksčiau lėlių spektakliai vykdavo kelis vakarus iš eilės ir buvo tapę labai svarbia bendruomenės susibūrimo ir bendravimo forma.

Po spektaklio Teatro aikštę pripildė svečių iš Sakartvelo atliekama polifoninio dainavimo muzika, kurią atliko folkloro ansamblis „Pherkhisa“.

Pasak R. Ambrasūnienės, pavadinimas kilęs iš gruziniško žodžio „perkhuli“, o „pherkhisa“ reiškia apeiginį bendruomeninį ratą, kurį jungia daina, šokis, atmintis ir tradicija.

Šoko šimtai žiūrovų

Festivalį „Lauksnos“ nuo pat jo pradžios globoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Jos sekretoriato programų vadovė Milda Valančiauskienė pažymėjo, kad šiemet Lietuva mini 35-ąsias narystės UNESCO metines.

Labai tikimės, kad šių metų pabaigoje į UNESCO sąrašą bus įtraukta lietuviškų Kūčių tradicija, Vilniaus verbos.

„Labai tikimės, kad šių metų pabaigoje į UNESCO sąrašą bus įtraukta lietuviškų Kūčių tradicija, Vilniaus verbos“, – sakė M. Valančiauskienė.

Šiemet „Lauksnose“ dalyvavo apie 400 dalyvių iš Paragvajaus, Argentinos, Japonijos, Ispanijos, Italijos, Graikijos, Sakartvelo, Ukrainos, Latvijos ir Lietuvos.

Etnologas: tai unikalus festivalis

Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, etnologas profesorius Rimantas Balsys teigė, kad festivalis „Lauksnos“ – itin išskirtinis.

„Tai yra unikalus festivalis ne tik Lietuvos mastu, bet ir Baltijos regione nelabai žinau analogų šiam festivaliui. Vien dėl to jis yra išskirtinis. Aišku, šiemet orai visomis išgalėmis trukdė, bet festivalis vis tiek įvyko, o žmonių susidomėjimas išlieka stabiliai normalus, kaip tokiam žanrui. Tai ne Jūros šventė, ne popsas, nereikia tikėtis, kad čia susirinktų stadionai, bet gurmanai yra užganėdinti“, – teigė R. Balsys.

Akcentas: kartvelų atliekamos dainos buvo ir apie meilę, jas atliko tiek merginos, tiek vaikinai.

Profesoriui įspūdį paliko kartvelų polifoninis dainavimas.

„Ne visi turi galimybę nuvykti jų paklausyti gyvoje aplinkoje, o pasinaudoti proga išgirsti juos čia, mano galva, yra prabanga ir tuo reikia naudotis“, – neabejojo R. Balsys ir pridūrė, kad organizatoriai – Klaipėdos etnokultūros centro komanda nuveikė didžiulį darbą, atrinkdama puikius pasirodymus.

Kitas „Lauksnų“ festivalis Klaipėdoje vyks po dvejų metų.

Šiame straipsnyje:

Lauksnos