Gyvenu prie gražios aikštės su fontanais, buvusios Vaidilos aikštės. Pro savo langus galiu stebėti, kas joje vyksta. Žmonių čia susirenka įvairių – tarp jų ir nuolat besilankančių, kurie išgeria, pasėdi. Vienas vyras čia pasirodo gana dažnai. Taip, jis būna išgėręs, bet, kiek matau, ramiai sėdi ir aplinkiniams netrukdo. Vieną vakarą atvažiavo policijos automobilis. Pareigūnai užsidėjo pirštines ir nuvedė tą žmogų į automobilį. Durys buvo atidarytos, žmogus įstumtas į vidų ir nukrito ant grindų. Man kilo klausimas – už ką? Nemačiau, kad jis būtų rėkavęs, vartojęs necenzūrinius žodžius ar puolęs ką nors. Tuo metu aikštėje būna ir jaunesnių, agresyviau besielgiančių žmonių, kurie alkoholį vartoja atvirai, šūkauja. Tačiau jų policija, bent jau kiek man teko matyti, neišsiveža. Tad norėčiau suprasti, pagal kokius kriterijus pareigūnai sprendžia, kada žmogų reikia vežti į komisariatą? Galbūt policija galėtų daugiau paaiškinti ir apie bendravimo su tokiais žmonėmis kultūrą. Anksčiau atrodė, kad pareigūno darbas pirmiausia yra padėti ir pagelbėti žmogui.
Klaipėdietė
Bijau dėl savo šuns
Kiek galima taip elgtis su gyvūnais? Vedžiodama šunį vis dažniau pastebiu ant žemės, krūmuose ar pievoje numestų įvairių mėsos gabalėlių. Nežinau, kas juose yra ir kas juos išmėtė, tačiau kiekvieną kartą tenka labai saugoti augintinį, kad jis ko nors nepaimtų. Pats pasivaikščiojimas tampa nuolatiniu stresu – vis turi žiūrėti į žemę ir galvoti, ar šuo ko nors nesuės. Jeigu žmonės tyčia mėto kažką, kas gali būti pavojinga gyvūnams, – tai yra visiškai neatsakingas elgesys. O jeigu tai tik maisto likučiai, vis tiek nesuprantu, kodėl juos reikia mėtyti gyvenamųjų namų aplinkoje.
Deimantė
Ar nuogybė jau yra menas?
Daug diskusijų sukėlė Kaišiadoryse pastatyta moters skulptūra. Suprantu, kad šiuolaikinis menas gali būti įvairus ir ne visiems privalo patikti vienodi dalykai. Tačiau žiūrėdama į kai kuriuos tokius kūrinius vis tiek savęs klausiu – kodėl moters kūną būtina demonstruoti būtent tokiu būdu? Galbūt aš tiesiog nesuprantu šiuolaikinio meno išraiškų. Kartais atrodo, kad kuo daugiau nuogybės, tuo didesniu menu kūrinys laikomas. Ar tikrai taip turi būti? Man įdomu, ką apie tokius kūrinius galvoja kiti žmonės – ar jie iš tiesų atrodo gražūs, prasmingi, ar tiesiog provokuoja ir dėl to sulaukia dėmesio?
Justė
Norėtųsi daugiau veiklos
Kaip greitai prabėgo vasara. Atrodo, dar visai neseniai jos laukėme, o jau kalbame apie rudenį. Labai norėčiau, kad šis ruduo mieste nebūtų vien pilkas ir niūrus. Klaipėdoje galėtų būti daugiau jaukių renginių, susitikimų ir veiklų. Ypač pagalvočiau apie senjorus. Ne visiems įdomūs tie patys renginiai, ne visi gali sau leisti mokamas pramogas. Norėtųsi daugiau nemokamų užsiėmimų, koncertų, paskaitų, ekskursijų ar progų susitikti ir pabendrauti. O gamta rudenį pati gražiausia – tik reikia sudaryti sąlygas tuo grožiu pasidžiaugti.
Jurgis
Dėvėtas drabužis – nepigus
Pastebiu, kad vis daugiau žmonių renkasi dėvėtų drabužių parduotuves. Manau, tai tikrai geras dalykas – galima daiktui suteikti antrą gyvenimą, o kartu ir sutaupyti. Tačiau kartais nustembu pamačiusi kainas. Kai kur dėvėti drabužiai kainuoja vos kelis eurus – tada tikrai galima rasti puikių dalykų. Bet yra parduotuvių, kur už jau dėvėtą rūbą prašoma ir 20 eurų ar dar daugiau. Tada pagalvoji – ar tikrai verta? Už tokią kainą kartais galima ir turguje paieškoti, o kai kuriuos naujus drabužius galima rasti su nuolaida.
Skaitytojas
Brangios kavos negerčiau
Nesuprantu, iš kur žmonės turi tiek pinigų prabangioms kavinėms. Kartais užeini, pažiūri į meniu ir pamatai, kad kava kainuoja apie septynis eurus, o nedidelis pyrago gabalėlis – dar brangiau. Man tokios kainos atrodo sunkiai pateisinamos. Už tą pačią sumą namuose galėčiau iškepti visą tortą ir dar liktų pinigų.
Ramunė
Naujausi komentarai